Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad buvusi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Ligita Girskienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus. Taip pat VTEK nusprendė, kad L.Girskienė pažeidė šio įstatymo draudimą naudotis pareigomis, galiomis ir vardu siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, keliantį interesų konfliktą. Už pastarąjį sprendimą balsavo VTEK nariai Virginijus Kanapinskas ir Gražina Imbrasienė, prieš – Dalia Paulauskaitė ir Saulius Katuoka. Balsams pasidalijus po lygiai, sprendimą lėmė posėdžio pirmininko – V.Kanapinsko – balsas, kaip tai numatyta Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme.

Tyrimą VTEK atliko gautų privačių asmenų pranešimų pagrindu. Tyrimo duomenys rodo, kad L.Girskienė per įstatyme numatytas septynias kalendorines dienas nedeklaravo ryšio su savo įsteigta UAB „Daugiabučių administravimo centras“ ir joje einamų pareigų. Per tokį terminą valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys turi papildyti privačių interesų deklaracijas interesų konfliktą galinčiomis kelti naujai atsiradusiomis aplinkybėmis. L.Girskienė nesilaikė ir įstatyme numatyto 30 kalendorinių dienų termino deklaruoti savo ryšį su asociacija „Klaipėdos Marių bendruomenė“.

Pasak VTEK, tyrimo metu taip pat nustatyta, kad, pasinaudodama pareigomis savivaldybės taryboje, L.Girskienė siūlė gyventojams prisijungti prie savo vadovaujamos daugiabučių namų savininkų bendrijos „Bandužiai“ arba pasinaudoti jos valdomos UAB „Daugiabučių administravimo centras“ teikiamomis namų administravimo paslaugomis. Politikė informavo gyventojus apie savo pareigas savivaldybėje, dalino tarybos narės vizitines korteles. Šias aplinkybes VTEK įvertino kaip siekį paveikti daugiabučio namo gyventojų sprendimą, kuris yra tiesiogiai susijęs su pačios L.Girskienės privačiu interesu.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra numatytas draudimas naudotis pareigomis, galiomis ir vardu, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris kelia interesų konfliktą. Šios nuostatos pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privataus intereso buvimą bei šio intereso patenkinimui nukreiptus asmens veiksmus. Vidiniai tokių veiksmų motyvai teisinės reikšmės neturi.