Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad pagrindinis šios strategijos tikslas yra „piliečių atsparumo ugdymas, neleidžiant potencialiam agresoriui, pavyzdžiui, įvykdyti jam reikalingų informacinių atakų, kibernetinių atakų“.

„Tai yra daugybė aspektų. Esmė gal ir būtų tame viename žodyje atsparumas: visuomenės, verslo valstybės“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

Strategiją parengė Krašto apsaugos ministerija, ją nutarimu dar turės patvirtinti Seimas.

Esmė gal ir būtų tame viename žodyje atsparumas: visuomenės, verslo valstybės.

Kaip nurodoma dokumente, jo tikslas – numatyti „pilietinio pasipriešinimo vietą valstybės gynyboje“, identifikuojant jo vaidmenį, valdymo ir organizavimo ypatumus taikos, karo padėties ir mobilizacijos bei okupacijos atvejais.

Dokumente keliami keturi uždaviniai: stiprinti visuomenės atsparumą, stiprinti visuomenės pilietinę valią, ugdyti žinias ir įgūdžius tiek neginkluotam, tiek ginkluotam pasipriešinimui.

„Čia yra koncepcija, kuri nubrėžia gaires, o konkrečios priemonės – jau atskiras klausimas“, – sakė A. Anušauskas.

Jis taip pat pabrėžė, kad strategijoje daug dėmesio skiriama Šaulių sąjungai: kaip ją aktyvuoti ir išnaudoti jos galimybes.

Pavyzdžiui, dokumente nurodoma, kad įgyvendinant šaulių karinį rengimą, prioritetas turėtų būti teikiamas koviniams būriams, kad jų karinis rengimas atitiktų Lietuvos kariuomenės reikalavimus ir valstybės gynybos poreikius, o karo padėties metu leistų „sklandžiai integruotis į ginkluotąsias pajėgas ir veikti pagal bendrą jų vadovavimo ir valdymo sistemą“.

A. Anušauskas pabrėžė, kad strategijos tvirtinimas būtent dabar nėra susijęs su augančia įtampa regione.

„Taip jau atsitiko, kad strategijos parengimas buvo numatytas pernai, tas buvo padaryta, tiesiog taip sutapo, kad atėjo laikas atnešti į Vyriausybę“, – kalbėjo ministras.

Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas.

Be to, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į ES kaimynystėje esančią Baltarusiją – esą planuojamoms bendroms pratyboms.

Didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo, NATO į rytinį sparną pasiuntė daugiau pajėgų: karinių laivų, naikintuvų, taip pat paskelbė padidintą pajėgų parengtį.