Ministrų kabinetas taip pat ketina pasiūlyti Seimui atsisakyti kito šventinio laisvadienio – lapkričio 2-osios – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dienos.

„Ši diena, anksčiau buvusi atmintina, šventine diena paskelbta vėliausiai – 2020 m. sausio 1 d. Be to, švenčių diena Lietuvoje yra ir lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena", – pastebi Vyriausybė.

Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbus laisvadieniu, bet neatsisakius jokios kitos šventinės dienos, anot Vyriausybės, šalies ekonomika ir valstybės biudžetas patirtų neigiamą poveikį, nes dėl papildomo padidėtų darbuotojų, gaunančių mėnesinę algą, darbo valandos įkainis. Taip pat sumažėtų darbuotojų, kurių darbas apmokamas pagal laikinę sistemą, darbo užmokestis.

Kaip pastebima Vyriausybės išvadoje, Lietuva šiuo metu yra viena iš daugiausia šventinių dienų – 16 – turinčių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nustačius dar vieną švenčių dieną, iš viso būtų 17 tokių dienų. Anot Ministrų kabineto, tai viršytų Bendrijos valstybių narių švenčių dienų vidurkį – jis siekia 13. Beje, tik Bulgarija ir Rumunija turi po 17 kasmetinių švenčių dienų.

Siūlymui Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – įtraukti į švenčių sąrašą pritarė ir Trišalė  taryba. Tačiau, ar ji turėtų būti dar viena, papildoma laisva diena – nuomonės išsiskyrė. Darbuotojų atstovai pasiūlė neatsakyti jokios kitos švenčių dienos.

Kaip ELTA jau skelbė, šių metų sausio viduryje parlamentarai po pateikimo pritarė Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymui Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – įtraukti į švenčių sąrašą.

Jei Seimas pritartų šiai iniciatyvai, ši diena būtų išbraukta iš atmintinų dienų kalendoriaus ir taptų nedarbo diena. Pasak S. Skvernelio, Sausio 13-oji – viena svarbiausių modernios Lietuvos istorijos datų, kalbančių apie valstybės, tautos valstybingumo gynybą.

Seimas nusprendė dėl šios iniciatyvos prašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo planuojama grįžti kovo 10 d. prasidėsiančioje pavasario sesijoje.