Vyriausybei siūloma svarstyti galimybę išpirkti ir sutvarkyti slėptuves

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas kreipėsi į Vyriausybę, siūlydamas svarstyti galimybę išpirkti privačias slėptuves ir jas sutvarkyti pagal tokiems objektams keliamus reikalavimus.

Parlamentaras pastebi, kad, prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, nekilnojamojo turto rinkoje padaugėjo skelbimų apie parduodamas slėptuves.

„Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pagausėjo parduodamų slėptuvių skelbimų. Turto bankas savo iniciatyva net sustabdė turimų slėptuvių pardavimus, kol Vyriausybė apsispręs, ką su jomis daryti. Nors Lietuvoje yra daugiau kaip 200 tūkst. pastatų, turinčių įregistruotus rūsius ir arba cokolinius aukštus, tačiau neturime tinkamai įrengtų slėptuvių, kuriose slėptis ir apsisaugoti nuo ekstremalių situacijų ar karo galėtų didesnis skaičius gyventojų. Lietuvos savivaldybėse yra 1913 kolektyvinės apsaugos statinių, tačiau jie nuo branduolinės grėsmės ar antskrydžių karo atveju neapsaugotų, o būtų tik trumpalaikė priedanga pagalbai gauti ir evakuacijai. Civilinė sauga Lietuvoje iš teorinės turi virsti į praktinę“, – sako L. Jonauskas.

Jo nuomone, valstybė turėtų kuo greičiau išpirkti rinkoje esančias privačias slėptuves ir jas sutvarkyti.

„Manau, kad Vyriausybė turėtų nustatyti metodiką išperkamų slėptuvių kainai, kuri būtų tinkama ir pardavėjams, ir valstybei. Dabar kai kurie nekilnojamojo turto pardavėjai nepagrįstai kelia slėptuvių kainą ir pelnosi iš žmonių baimių. Nors aklai pasiduoti baimėms nereikia, tačiau nesinori, kad, įvykus blogiausiam scenarijui, žmonės turėtų nuomotis vietas privačiose slėptuvėse. Valstybė turi būti pasiruošusi bet kokiais atvejais apsaugoti gyventojus. Kitos Europos valstybės yra pasirengusios savo piliečių apsaugai ir tinkamai įrengtas slėptuves galėtų pasiūlyti daugiau nei pusei savo šalies gyventojų. Švedija turi slėptuvių 80 procentų, o Suomija – 70 procentų savo šalies populiacijos apsaugai. Deja, Lietuva šiuo atveju visai nepasiruošusi ir, iškilus ekstremaliai situacijai ar karui, mūsų gyventojai neturėtų tinkamų sąlygų pasislėpti. Todėl bent jau rinkoje esančias slėptuves valstybė turėtų išpirkti ir jas tinkamai sutvarkyti, kad jos atitiktų visus slėptuvėms keliamus reikalavimus“, – teigia L. Jonauskas.

Kartu su kolegomis jis yra įregistravęs ir įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įpareigoti įrengti slėptuves statant naujus visuomeninės paskirties pastatus, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių. Statybos įstatymo pataisa numato, kad tokiuose pastatuose privalėtų būti įrengtos slėptuvės, užtikrinančios žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pavojingų veiksnių, atsirandančių ekstremaliųjų situacijų ar karo metu.


Šiame straipsnyje: karas Ukrainojeslėptuvėprieglobstis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių