- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas kreipėsi į Vyriausybę, siūlydamas svarstyti galimybę išpirkti privačias slėptuves ir jas sutvarkyti pagal tokiems objektams keliamus reikalavimus.
Parlamentaras pastebi, kad, prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, nekilnojamojo turto rinkoje padaugėjo skelbimų apie parduodamas slėptuves.
„Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pagausėjo parduodamų slėptuvių skelbimų. Turto bankas savo iniciatyva net sustabdė turimų slėptuvių pardavimus, kol Vyriausybė apsispręs, ką su jomis daryti. Nors Lietuvoje yra daugiau kaip 200 tūkst. pastatų, turinčių įregistruotus rūsius ir arba cokolinius aukštus, tačiau neturime tinkamai įrengtų slėptuvių, kuriose slėptis ir apsisaugoti nuo ekstremalių situacijų ar karo galėtų didesnis skaičius gyventojų. Lietuvos savivaldybėse yra 1913 kolektyvinės apsaugos statinių, tačiau jie nuo branduolinės grėsmės ar antskrydžių karo atveju neapsaugotų, o būtų tik trumpalaikė priedanga pagalbai gauti ir evakuacijai. Civilinė sauga Lietuvoje iš teorinės turi virsti į praktinę“, – sako L. Jonauskas.
Jo nuomone, valstybė turėtų kuo greičiau išpirkti rinkoje esančias privačias slėptuves ir jas sutvarkyti.
„Manau, kad Vyriausybė turėtų nustatyti metodiką išperkamų slėptuvių kainai, kuri būtų tinkama ir pardavėjams, ir valstybei. Dabar kai kurie nekilnojamojo turto pardavėjai nepagrįstai kelia slėptuvių kainą ir pelnosi iš žmonių baimių. Nors aklai pasiduoti baimėms nereikia, tačiau nesinori, kad, įvykus blogiausiam scenarijui, žmonės turėtų nuomotis vietas privačiose slėptuvėse. Valstybė turi būti pasiruošusi bet kokiais atvejais apsaugoti gyventojus. Kitos Europos valstybės yra pasirengusios savo piliečių apsaugai ir tinkamai įrengtas slėptuves galėtų pasiūlyti daugiau nei pusei savo šalies gyventojų. Švedija turi slėptuvių 80 procentų, o Suomija – 70 procentų savo šalies populiacijos apsaugai. Deja, Lietuva šiuo atveju visai nepasiruošusi ir, iškilus ekstremaliai situacijai ar karui, mūsų gyventojai neturėtų tinkamų sąlygų pasislėpti. Todėl bent jau rinkoje esančias slėptuves valstybė turėtų išpirkti ir jas tinkamai sutvarkyti, kad jos atitiktų visus slėptuvėms keliamus reikalavimus“, – teigia L. Jonauskas.
Kartu su kolegomis jis yra įregistravęs ir įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įpareigoti įrengti slėptuves statant naujus visuomeninės paskirties pastatus, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių. Statybos įstatymo pataisa numato, kad tokiuose pastatuose privalėtų būti įrengtos slėptuvės, užtikrinančios žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pavojingų veiksnių, atsirandančių ekstremaliųjų situacijų ar karo metu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į antrąjį turą patekusi I. Šimonytė: man pavyko neišbarstyti žmonių pasitikėjimo (tiesiogiai)4
Į antrąjį prezidento rinkimų turą patekusi Ingrida Šimonytė sako mananti, kad jai pavyko neišbarstyti 2020 metų Seimo rinkimuose gauto žmonių pasitikėjimo. ...
-
D. Asanavičiūtė apgailestauja dėl pilietybės referendumo: trečią kartą jo nebeorganizuočiau
Sekmadienį Lietuvoje nesėkmingai praėjus referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, jo iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė sako, kad, atsižvelgus į pastarojo balsavim...
-
Politologai įvardijo, kas prezidento rinkimuose pakišo koją I. Vėgėlei8
Sekmadienį pasirodę pirmojo prezidentinių rinkimų turo rezultatai politologų nenustebino. Pasak jų, intriga, kas pateks į antrąjį prezidentinių rinkimų turą, pradėjo blėsti po prasto Igno Vėgėlės pasirodymo debatų metu. ...
-
S. Kairys Belgijoje su ES kolegomis aptars pasirengimą dirbtinio intelekto amžiui
Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį ir antradienį lankysis Antverpene ir Briuselyje, kur su Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrais diskutuos kultūros vaidmens stiprinimo ir pasirengimo dirbti dirbtinio intelekto (DI) amžiuje klausimais. ...
-
Baltijos šalių premjerai Vilniuje aptars saugumo situaciją, sankcijas Rusijai
Vilniuje susirinksiantys Baltijos šalių premjerai aptars saugumo situaciją, paramą Ukrainai, sankcijas Rusijai. ...
-
Politologai tikisi solidesnių antrojo turo debatų: bus intrigų?5
Pirminiais duomenimis, į antrąjį Lietuvos prezidento rinkimų turą patekus Gitanui Nausėdai ir Ingridai Šimonytei, BNS kalbinti politologai teigia, kad dabartinis šalies vadovas susirinks didelę dalį „protesto“ balsų, ir intri...
-
Trečias likęs I. Vėgėlė ieško kaltų: tai galėjo pakeisti rinkimų rezultatus16
Kandidatas į prezidentus advokatas Ignas Vėgėlė skelbia nepatekęs į antrąjį rinkimų turą. ...
-
D. Žalimas sako, kad jo rezultatą iš dalies lėmė „strateginis balsavimas“ už I. Šimonytę2
Kandidatas į prezidentus, Laisvės partijos iškeltas teisininkas Dainius Žalimas teigė, kad jo pasirodymą šalies vadovo rinkimuose iš dalies lėmė „strateginis balsavimas“ už konservatorių iškeltą premjerę Ingri...
-
Šalčininkų ir Visagino savivaldybėse prezidento rinkimus laimėjo E. Vaitkus: pasitelkė rusų kalbą4
Lietuvos prezidento rinkimuose į šalies vadovus kandidatavęs medikas Eduardas Vaitkus surinko daugumą balsų Šalčininkų ir Visagino apylinkėse. ...
-
G. Jeglinskas nesijaučia pralaimėjęs: rezultatas man yra puikus4
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Giedrimas Jeglinskas rikiuojasi paskutinis tarp kandidatų į prezidentus, tačiau sako nelaikantis savo pasirodymo pralaimėjimu. ...