Per metus nepalankiai jį vertinančių išaugo kone 8,5 karto – nuo 6,9 proc. pernai iki 58,2 šiemet.  Šią savaitę suėjo metai, kai dirba Sauliaus Skvernelio vyriausybė, gavusi profesionalų pavadinimą. Per tuos metus nepalankiai vertinančių premjerą padaugėjo kone 3 kartus. 2016 m. tokių buvo 8,7 proc., o šiemet – 25,5.

Prieš metus S. Skvernelį palankiai vertino daugiau nei 68 proc., šiemet tokių nėra nė 50 proc. Minus beveik 20 proc. Geriausiu šios vyriausybės ministru ir pernai, ir šiemet laikomas užsienio reikalų ministras, rugsėjį pasitraukęs iš socialdemokratų partijos Linas Linkevičius. Jo palankumo rodikliai, skirtingai nuo premjero, beveik nekito. Pernai palankiai ministrą vertino daugiau nei 46 proc., šiemet – 48,6 proc. apklaustųjų, nepalankūs ministrui pernai buvo 15, 4, šiemet 15,7 proc. tyrime dalyvavusių žmonių.

Profesorius Ramūnas Vilpišauskas pažymi, kad ši vyriausybė skiriasi nuo kitų tuo, kad ji didžiąja dalimi buvo suformuota ne iš politikų, o iš vadinamųjų specialistų. Prisiekę darbo galėjo imtis vos 3 ministrų kabineto nariai: praeitoje vyriausybėje dirbę Linas Linkevičius, Rokas Masiulis ir iš Briuselio iškviestas Lietuvos energetikos atašė Europos Sąjungoje Žygimantas Vaičiūnas. Likusieji vargu ar suprato, kokius pažadus valdančiosios partijos yra davusios rinkėjams ir ko reikia imtis, kad juos ištesėtų

Mes visgi einam tos „geros“ valstybės kryptim, kuri kaip tik įkalina žmones į tokius, nenorėčiau to žodžio vartot, „pašalpiniai“, tokie „paprašiniai“.

„Ilgą laiką daugelis ministrų bandė susivokti, kur pateko ir ką reiškia ministro darbas. Manau, kad didelė dalis šios vyriausybės ministrų iš tiesų gali būti vadinami žaliais politinio darbo patirties prasme, kadangi atėjo į šias pozicijas iš kitų sričių, ir jiems pusmetį, o kai kam dar iki dabar reikia susivokti, ką reiškia ministro darbas tiek bendraujant su pačios aparatu, tiek su kolegomis, kitais ministrais, kada reikia koordinuotis ir ypač su Seimu ar su kitais veikėjais, kurių pritarimas būtinas tam, kad jie įgyvendintų vyriausybės programos darbus“, – sakė TSPMI direktorius prof. dr. R. Vilpišauskas.

Prieš metus premjeras S. Skvernelis, pristatydamas valstiečių žaliųjų ir socialdemokratų vyriausybės programą, žadėjo per pusmetį parengti visiškai kitokį socialinį modelį ir Darbo kodeksą, o viešojo sektoriaus pertvarkos imtis nedelsiant.

„Pirmiausia – pokytis vyriausybės kanceliarijoje, jinai keisis ir bus pertvarkyta taip, kad taptų ministro pirmininko tarnyba galinčia koordinuoti ir generuoti pokyčius. Mes pavyzdį vyriausybės kanceliarijoje parodysime, tada lygiai tas pats yra ministerijose“, – kalbėjo S. Skvernelis 2016 m. gruodžio 6 d.

Tačiau tą vyriausybės kanceliarijos pertvarką turėjusi vykdyti vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė atleista iš pareigų, o jos pertvarkos aukos teisybės ieško teismuose. Valstybės tarnybos įstatymas ir kitos su juo susijusios pataisos dar tik  dėliojamos ant popieriaus. Jų svarstymą vyriausybė nukėlė į ateinančių metų gruodį. Profesoriaus Vitalio Nakrošiaus manymu,  nepertvarkius valstybės tarnybos, buksuoja ir kitos užsibrėžtos reformos.

„Valstybės  tarnyboje trūksta profesionalų ir iniciatyvių vadovų, kurie galėtų padėti parengti reformų siūlymus ir pasiekti sutarimą tarp politikų ir kitų suinteresuotųjų grupių“, – sakė TSPMI profesorius dr. Vitalis Nakrošis.

Vyriausybė buvo žadėjusi parengti Lietuvos kultūros politikos pagrindų įstatymą, kuris įtvirtintų valstybės įsipareigojimus kultūrai. Pernai Seimo Kultūros komitetui vadovaujantis valstiečių žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis tikino, kad kultūra – prioritetinė sritis, neva galinti turėti įtakos net emigracijos mastui.

„Aš manau, kaip tai beskambėtų keistai kai kam, bet kultūra, švietimas yra pagrindiniai prioritetai, jeigu mes norim padaryti, kad Lietuvoj žmonės norėtų gyvent, net negaudami tokio atlyginimo, kurį galėtų gauti kažkur svetur, kitose šalyse“, – kalbėjo R. Karbauskis 2016 m. gruodžio 13 d.

Tačiau metai baigiasi, įstatymo projektas dienos šviesos neišvydo, o jo rengimu turėjusi rūpintis kultūros ministrė Liana Ruokytė Janssoon – viena iš labiausiai neigiamai vertinamų ministrų kabineto narių.

Kol kas neaišku ar įsibėgės užsibrėžtos vidurinio ir aukštojo mokslo reformos. Seimas nusprendė leisti patiems universitetams spręsti su kuo jungtis, nurodomas tik aukštųjų mokyklų skaičius, o tai, anot ekspertų, iškreipia vyriausybės pateiktą variantą, kuris numatė konkretų planą, kurios aukštosios turi išlikti

„Dabartiniai susijungimai, kurie yra planuojami, neduotų labai didelio efekto ir nedarytų labai didelės įtakos Lietuvos mokslo konkurencingumui“, – teigė dr. V. Nakrošis.

Prieš metus kalbėta apie mokesčių sistemos reformą, užsiminta apie galimybę įvesti progresinius mokesčius, atsisakyti socialiai neteisingų mokesčių lengvatų, tačiau esminė mokesčių reforma nukelta į ateinančius metus

„Kas dabar yra padaryta, tai yra labiau kosmetiniai pakeitimai, kurie neturės arba jokio arba didesnio poveikio nei viešiesiems finansams, nei žmonių elgsenai, nei emigracijai“, – sakė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Vyriausybė visą dėmesį sutelkė į pažadą mažinti skurdą:  šiemet du kartus didintos pensijos maždaug 33 eurais, kitąmet jos turėtų dar didėti 7 proc. Dirbantiems neaapmokestinamasis pajamų dydis pakilo iki 310 eurų, kitąmet pasieks 380 eurų. Po Naujųjų iki 400 eurų išaugs minimali mėnesio alga. Nuo ateinančių metų įvedami vadinamieji vaiko pinigai. 30 eurų galės gauti visi tėvai, auginantys vaikus iki 18 metų arba studijuojančius – iki 21 metų, nepriklausomai nuo pajamų. Šiais pokyčiais vyriausybė galės rašyti pliusą ties pažadais rūpintis šeimų gerove. Eksperto vertinimu, visa tai tėra trumpalaikiai, lengvai įgyvendinami pažadai, tačiau tai nėra kryptis gerovės valstybės link.

„Mes einam gerovės ar „gerosios“ valstybės kryptimi? Sakoma, kad gerovės valstybės kryptimi, bet ką aš matau, kad mes visgi einam tos „geros“ valstybės kryptim, kuri kaip tik įkalina žmones į tokius, nenorėčiau to žodžio vartot, „pašalpiniai“, tokie „paprašiniai“. Toks jausmas sudaromas, kad tu esi priklausomas nuo tos „gerosios“ valstybės ir „geroji“ valstybė. Kuo ji daugiau pinigų surinks iš visų, kuo daugiau mokesčius pakels, kuo ji daugiau perskirstys, tuo visi bus laimingesni. Tai čia tas perskirstymo dydis negarantuoja, kad mes būsime gerovės valstybe“, – kalbėjo Ž. Mauricas.