Konservatoriaus Andriaus Vyšniausko teigimu, jau yra įregistruotas Vietos savivaldos įstatymo projektas, skirtas apibrėžti tiesiogiai renkamų merų įgaliojimus.

„Įregistruotas Vietos savivaldos įstatymas tiesiogiai atliepia Konstitucijos pataisą, kurią priėmėme prieš daugiau nei savaitę. Tai reiškia, kad meras negalės būti tarybos nariu, meras bus vykdomosios valdžios vadovas. Šio principo dėka viskas susiveda į vieną didelį sisteminį pakeitimą“, – antradienį Eltai teigė A. Vyšniauskas.

TS-LKD frakcijos narys atkreipia dėmesį, kad įregistruotame Vietos savivaldos įstatyme pasikeičia ir vicemerų skyrimo tvarka.

„Vicemerai negalės būti tarybos nariai, atitinkamai pasikeičia vicemerų skyrimo tvarka, juos nominuoja meras, o taryba tvirtina“, – pridūrė A. Vyšniauskas.

Vicemerai negalės būti tarybos nariai, atitinkamai pasikeičia vicemerų skyrimo tvarka, juos nominuoja meras, o taryba tvirtina.

Be to, A. Vyšniauskas akcentuoja, kad diskutuojant specialiai mero funkcijas sutarti skirtoje darbo grupėje daugiausia buvo diskutuojama, kas turėtų pirmininkauti savivaldybių taryboje. Vis tik, TS-LKD frakcijos nario teigimu, nuspręsta, kad taryboje turėtų vadovauti meras, neturėsiantis balsavimo teisės.

„Buvo rastas toks tarpinis kompromisinis variantas, kuris yra taikomas keliose Europos Sąjungos šalyse, kad meras be balso teisės pirmininkauja arba veda tarybos posėdžius. Atitinkamai turėdamas įtakos ir tarybos darbotvarkėje, tačiau pats taryboje nebalsuoja ir neturi kažkokių išskirtinių teisių“, – teigė A. Vyšniauskas.

Be to, pasak A. Vyšniausko, merui tapus vykdomosios valdžios vadovu, sustiprėja mero galios savivaldybės taryboje.

„Tai reiškia, kad individualūs tarybos nariai galės lengviau įregistruoti savo siūlymus, savo siūlomus sprendimų projektus, atsiras opozicijos lyderis, atsiras daugiau politinės kontrolės taryboje. Meras neturės įtakos skiriant, pavyzdžiui, komitetų pirmininkus, tai bus tarybos prerogatyva. Taip pat taryba turės savo sekretoriatą, atitinkamai meras čia irgi neturės įtakos, tai įvyksta toks gan griežtas valdžių padalinimas, kaip ir sakė Konstitucinis Teismas“, – kalbėjo konservatorius.

Be to, A. Vyšniausko teigimu, buvo galutinai nuspręsta dėl merų kadencijų.

„Dar vienas svarbus dalykas tai, kad atsiranda merų kadencijos – trys kadencijos po ketverius metus. (...) Ieškodami kompromiso rėmėmės tuo, kad pavyzdys yra prezidentas ir kai kurios kitos institucijos, kurioms yra taikomos dažniausiai dvi kadencijos po penkerius metus. Tai mūsų pasirinkimas buvo arba prailginti, pavyzdžiui, tarybos ir mero kadenciją, kas vėlgi iškelia klausimą, ar dabartinės tarybos turi dar ilgiau metus dirbti, ar būsimos tarybos, kur prasideda skaičiavimas. Kadangi buvo dėl to pakankamai daug ginčų, tai nusprendėme, kad skirtumo didelio tarp 10 ir 12 metų visgi nėra, tai pasirinkome tris po ketverius“, – teigė konservatorius.

ELTA primena, kad Seimas priėmė Konstitucijos pataisą, kuria įteisino tiesioginius merų rinkimus.

Konstitucijoje nustatyta, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Seimui pritarus, pagrindiniame šalies dokumente įtvirtinta, kad savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka šalies piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.