Socialdemokratų kandidatas į prezidentus Zigmantas Balčytis mano, kad Lietuva turėtų čiupti „Gazprom“ siūlomą trejų metų nuolaidą dujoms, nes naudos reikia „šiandien“. Interviu LRT.lt  žemės nepardavimą užsieniečiams jis vadina „kenksmingu“ ir teigia referendume balsuosiantis prieš šį siūlymą.

– Jus vadina vienu pagrindinių Dalios Grybauskaitės konkurentų Prezidento rinkimuose. Kaip vertinate jos darbą, ar Jums patinka viskas, ką ji daro?

– Praėjo penkeri metai, ir ne tik aš, bet ir kai kurie Lietuvos žmonės, kurie prieš tai balsavo už dabartinę Lietuvos Prezidentę, yra pakeitę poziciją. Per tuos penkerius metus buvo krizė, tačiau kitos valstybės išėjo iš jos paprasčiau ir greičiau. Nebuvo mažinamos pensijos, sakykim, pas mūsų kaimynus latvius. Įsiskolinimas yra ganėtinai didelis, ir manau, kad tie dalykai galėjo būti sprendžiami kitaip.

Yra tam tikrų susiskaldymų, nesusikalbėjimo pačiuose aukščiausiuose sluoksniuose, o dėl to stagnuoja valstybės veikla ir netgi strateginių projektų įgyvendinimas, ir tai nėra gerai.

– Ar D. Grybauskaitė Jums priimtina kaip prezidentė, jau parodžiusi, ką nuveikė?

– Nelabai būtų korektiška, jei mes pradėtume vertinti, priimtina ar nepriimtina. Tik praktiniai sprendimai gali parodyti, ar vienas ar kitas kad ir aukščiausio rango pareigūnas pateisina lūkesčius.

– Visi kandidatai, iki šiol dalyvavę antrajame Prezidento rinkimų ture arba laimėję rinkimus, rėmėsi aštroka tuometinės valdžios kritika. Valdas Adamkus ir Artūras Paulauskas kritikavo Gedimino Vagnoriaus Vyriausybę, Rolandas Paksas kritikavo valdantįjį elitą, o D. Grybauskaitė – Gedimino Kirkilo Vyriausybę. Jūs neikritikuojate nei Vyriausybės, nei Prezidentės. Ar rinkėjai balsuos už kandidatą, kuriam tik šis tas šiek tiek nepatinka?

– Taip, noriu patikinti, rinkėjai gali balsuoti už kandidatą, kuris nepuola į atlapus arba kritikuoja dėl kritikos. Tas kandidatas gali padaryti žmonių gyvenimą šiek tiek geresnį. Aš nesakau, kad visus apipilsiu pinigais, bet padarysiu jų gyvenimo sąlygas geresnes. Tai užims tam tikrą laiką, ir nesakau, kad iškart bus galima padaryti.

Man tai pavyko padaryti versle, kai įmonė buvo bankrutavusi, ir vis dėlto sugebėjome padaryti ją viena iš pelningiausių Vilniuje ir Lietuvoje – tai yra asfalto-betono gamykla.

Ir dabar aš įsitikinęs, kad valstybei reikia tam tikrų sprendimų, susitarti dėl strateginių projektų įgyvendinimo, kaip mes ateityje konkuruosime su savo kaimynais ir visa ES. Reikia netradicinių sprendimų, kurie pirmame etape gali būti ir nepopuliarūs, žiūrint plačiai, bet gali atnešti didelę naudą ateityje.

– Kokius nepopuliarius sprendimus turite galvoje?

– Šiandieną mums reikia pigesnių dujų, pigesnių energetinių resursų, ir yra paskaičiuota, kad tai yra papildomos darbo vietos, šimtai papildomų darbo vietų, jei mes tikrai sėstume ir susitartume su dabartiniu „Gazprom“, kad dujas mes ateityje pirktume 100 dolerių pigiau.

Tai iš esmės visiškai atlaisvintų kvėpavimą verslui, bet, kas svarbiausia, visiems Lietuvos žmonėms labai sumažėtų šildymo kainos. Tai yra labai svarbu.

Ir visi kiti dalykai – arbitražiniai dalykai, kurie šiandien yra minimi, – yra tik deklaracija. Europos Komisija deklaravo, kad taip yra, bet mes galime tikėtis atgauti pinigus po penkerių ir daugiau metų, o gal ir neatgausim, todėl, kad turime gana nemažų pavyzdžių.

Po trijų metų prognozuojama, kad dujos ir taip gali pigti, kadangi JAV gali atidaryti skalūnų dujų eksportą į NATO šalis, pati aplinka gali pasikeisti. Bet mums šiandieną reikia užsiimti startines pozicijas konkurencinėje kovoje.

– Taigi Jums atrodo, kad pasiūlymas dėl Lietuvos nuolaidų, pavyzdžiui, atsiimti ieškinį arbitraže, yra priimtinas?

– Norint ateityje turėti tam tikrus normalesnius santykius su Rusija – mes kalbame ne tik apie dujų problemą, bet ir apie maisto produkcijos eksportą ir visus kitus eksporto dalykus – turime siekti tam tikro susikalbėjimo. Ir tas pasiūlytas variantas, aš manau, yra labai naudingas Lietuvos žmonėms. Aišku, pasiūlymai šiandieną dar nėra visiškai vieši, bet manau, kad derybinės grupės ir paties premjero nusiteikimas yra teisingas, ir mums reikia šiandieną ieškoti sprendimų, kurie būtų naudingi mūsų ekonomikai ir verslui.

– Klausiau apie nepopuliarius sprendimus, o šis, atrodytų, būtų populiarus sprendimas, kuris iškart, kaip yra sakęs šilumininkų asociacijos atstovas, atpigintų šildymo sezoną 300 Lt.

– Tai yra nepopuliarus sprendimas, jei kalbame politiškai. Politiškai lyg reikėtų mums laikytis ankstesnės politikos: nesiderėti, nesėsti, kol jie nesumokės 4 ar 5 mlrd. litų.

Aš pats esu už naujos kartos atominės elektrinės statybą. Aš už tai, kad šitas projektas vyktų skaidriai, kad jį būtinai reikėtų daryti viešųjų pirkimų pagrindu. Sprendimas šiandieną nėra populiarus, bet mes užsitikrintume gamybą didžiuliais kiekiais į ES rinką – ir ne vienerius metus, o 60 metų. Iš esmės pakeistume ne tik savo ekonominę struktūrą, bet ir ekonominę poziciją.

Priešingu atveju mes tą pačią elektros energiją su užsidėtu pelnu pirksime iš Lenkijos. Mums skirtais pinigais nutiestomis linijomis pirksime energiją, tik bus klausimas, iš kur paimsim pinigų.

– Bet statant irgi bus klausimas, iš kur paimsim pinigų. Viena iš jūsų partijos svarbiausių asmenybių Algirdas Brazauskas yra teigęs, kad šitas projektas Lietuvai yra per brangus. Ar nepritariate jo nuomonei?

– Žiūrint, koks projektas. Jų buvo keletas per šitą laikmetį.

– Pakankamai didelis, kad užtektų ir eksportui.

– Vien statybų laikotarpiu būtų investuojama į vieną objektą keliolika milijardų – tai ekonomiką iškart sujudina labai stipriai. Ir, iš kitos pusės, yra finansinės institucijos, kurios šiandien yra pasiruošusios teikti kreditus. Mano uždavinys, jei būčiau išrinktas Prezidentu, būtų įtikinti ES, kad ji prisidėtų ir finansiškai, ir politiškai prie šito objekto, nes jis yra naudingas ne tik Baltijos regionui, bet ir ES.

– Kokius žingsnius, kurie yra būtini ir neatšaukiami, nepaisant vidaus ar išorės spaudimo, matytumėte energetikos srityje? Kaip dėl suskystintų dujų terminalo?

– Vienareikšmiškai. Čia pasikeitus sąlygoms gali būti aukso kiaušinis, kaip kažkada buvo Būtingės terminalas. Aišku, jungtys – tos, kurios buvo numatytos. Turim Kruonio hidroelektrinę, kurią ateityje turim labiau išnaudoti.

– O kaip dėl Trečio energetikos paketo?

– Apie jį niekas nediskutuoja.

– Bet atrodo, kad derybinė grupė diskutuoja.

– Taip, bus kalbama apie tai, už kokią kainą mes turėsime išpirkti tuos 37 proc. akcijų, kurias turėjo „Gazprom“, ir čia bus nelengvas klausimas, kur reikės įvertinti, kiek buvo investuota, kokia buvo turto vertė. Ir manau, kad dėl to gana ilgai bus deramasi.

– Pagal Konstituciją, Prezidentas privalo sustabdyti narystę partijose. Ar Jūs, kaip socialdemokratas, mėgintumėte "suspenduoti" savo pasaulėžiūrą, ar bandytumėte įgyvendinti savo pažiūras?

– Manau, kad teisinga, kad prezidentas privalo sustabdyti savo veiklą bet kurioje partijoje. Bet aš esu įsitikinęs, kad man kartu su mano kolega A. Butkevičiumi pavyks įtikinti ir kitas politines partijas, kad turime kurti labiau pasiturinčią Lietuvą. Socialinė atskirtis turi būti mažesnė. Turime peržiūrėti savo ekonominę struktūrą, turime kurti socialiai atsakingą valstybę, kad ir verslui būtų suprantama, kad geriau laikyti žmogų daugiau uždirbantį negu iš jo varyti devintą prakaitą.

Aš turiu tam tikrų įžvalgų: mes galime ES pinigų sąskaita viešuosiuose konkursuose reikalauti, kad būtų įdėtas ne mažesnis nei vidutinis atlyginimas, ir tai leistų žmonėms gauti daug didesnes pajamas. Nes dabar į konkursus einančios įmonės paprastai taupo iš žmonių darbo užmokesčio. Tai leistų žmonėms turėti šiek tiek daugiau pajamų. Tos pajamos per prekybines institucijas sugrįžtų į ekonomiką, ir taip įsuktume ekonomikos smagratį.

– Bet kai prezidentas yra nepartinis, ką mėgsta pabrėžti D. Grybauskaitė, bet tuo metu glaudžiai dirba su konservatoriais, ar, Jūsų nuomone, nėra išplaunama dalis politinės atsakomybės ir aiškumo, kas su kuo?

– Manau, kad iš dalies taip, nes deklaruojama, kad politinės partijos yra vienokios ar kitokios, bet buvo dirbama su konservatoriais ir liberalais, ir praktiškai galima įvardinti, kad tai buvo vienareikšmiškai dešiniosios pakraipos Prezidentė.

– Jūs politiniame gyvenime jau 15 metų. Kandidatas į prezidentus turi būti parodęs, kad sugeba vadovauti didelio masto politiniams darbams ir atstovauti šaliai. Ką Jūs nuveikėte per pastaruosius 5 ar 10 metų?

Penkerius metus aš buvau Europos Parlamente ir tikrai galiu pasakyti, kad ir vienam kariui lauke pavyko tam tikri dalykai, ypač kalbant apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimą. Nedaug kas Lietuvoje tikėjo, kad Lietuvai pavyks, nes ir Vokietija buvo prieš, ir kitos didžiosios ES valstybės, bet vis vien aš nedaviau ramybės, žinojau, kaip reikia teikti pasiūlymus ir kaip reikia reikalauti. Man pavyko tą padaryti kartu su kitais kolegomis, kurie paskui įsijungė į šitą darbą.

10 ar 15 metų laikotarpiu beveik visada buvau [partijos] pirmininko pavaduotojas, buvo kažkada kandidatūra į pirmininkus iškelta, bet demokratija tokia, kad išrinko Algirdą Butkevičių. Ir manau, kad aš sugebėjau dirbti komandoje ir būti komandos žmogumi.

Esu įsitikinęs, kad valstybės vadovas turi būti susijęs prieš tai su viena ar kita politine partija ir išmanyti politinių partijų ir kiekvienos demokratinės valstybės veikimo principus. Nes veikiama tik per politines partijas, koalicijas, ir taip toliau. Tada yra daug lengviau, nes gali kalbėtis su kitomis politinėmis partijomis, suprasdamas, kad tai yra esmė. Nesusikalbėjimas veda į susiskaldymą, į stovėjimą vietoje. Ir veda į neigiamus ekonominius dalykus.

– Ką manote apie referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams? Ir kaip pats balsuosite?

– Aš nuo pat pradžių buvau nustebęs, kad Lietuvos politikai nekalbėjo, nebuvo iš aukščiausio mūsų valstybės vadovo nuomonės, kai buvo renkami parašai. Ko gero, visi buvo įsitikinę, kad nepavyks surinkti 300 tūkst. parašų.

Aš pats asmeniškai balsuočiau prieš šitą referendumą todėl, kad tai būtų ne tik nenaudinga Lietuvai – tai būtų kenksminga. Mes stodami į ES turėjome 10 metų laikotarpį, per kurį turėjome susitvarkyti ir nustatyti saugiklius. Tų saugiklių nenustatė nė prieš tai buvusi Vyriausybė, o šita Vyriausybė, matyt negalvojo, kad tai yra svarbu. Čia jau yra daugiau Žemės ūkio ministerijos klausimas.

Aš balsuosiu būtinai prieš, kadangi tai būtų ES sutarties pažeidimas. Mūsų kaimynai latviai ir lenkai trintų rankomis: mes atlaisvintume rinką, negalėtume auginti pas save nieko, nes pirmiausia sustabdytume išmokų mokėjimą, ir jei mes jų negauname, tai mūsų bet kuri produkcija tampa nekonkurencinga, ir mes sėkmingai valgome lenkiškas arba latviškas daržoves. Tos dvi valstybės būtų pirmiausiai suinteresuotos nekeisti sutarties.

Pokalbis vyko vasario 27 d.