Pereiti į pagrindinį turinį

Žemaitaitis: neturiu ko važiuoti į Ukrainą

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sureagavo į Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio raginimus Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimais abejojantiems politikams susipažinti su įslaptinta informacija apie esamą saugumo situaciją ir nuvykti į Ukrainą. Politikas teigia ketinantis prašyti leidimo dirbti su įslaptinta informacija, tačiau į Ukrainą vykti tikina nematantis pagrindo.

Remigijus Žemaitaitis
Remigijus Žemaitaitis / P. Peleckio / BNS nuotr.

„Dėl lankymosi Ukrainoje – tai labai geras Seimo pirmininko pasiūlymas. Galiu lankytis Ukrainoje, bet neturiu aš ten ko važiuoti. Nebent kyšių, korupcijos ėmimo, ginkluotės pardavimo, valstybės pardavimo atvejų ten tikrai galima išmokti“, – Eltai sakė R. Žemaitaitis.

Ketina prašyti leidimo dirbti su įslaptinta informacija

Visgi R. Žemaitaitis tikina ketinantis prašyti leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

„Nuo (prašymo – ELTA) užpildymo per 40 darbo dienų Valstybės saugumo departamentas išduoda leidimą – tai baigsiu keliauti po Lietuvą ir užpildysiu“, – teigė R. Žemaitaitis.

Tačiau „Nemuno aušros“ pirmininkas tvirtina, kad šis sprendimas nėra nulemtas S. Skvernelio raginimų politikams, abejojantiems VGT sprendimais dėl finansavimo gynybai didinimo, susipažinti su įslaptinta informacija apie esamą saugumo situaciją.

„Mažai kreipiu dėmesį, ką vienas ar kitas koalicijos partneris sako. Aš turiu savo nuomonę, mes, matyt, negyvename kažkokioje diktatūroje, kad kažkas turėtų nurodyti“, – sakė jis.

Politikas taip pat tikina nematąs didelio poreikio eiliniams Seimo nariams kreiptis dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimo.

„Man pagal pareigas nereikia, tai kam man pildyti, jei nereikia. (...) Jeigu nėra poreikio, tai daugiau kaip pusė Seimo narių nėra užpildę“, – sakė jis.

Seimo pirmininkas S. Skvernelis VGT sprendimais didinti finansavimą gynybai abejojančiam R. Žemaitaičiui pasiūlė nuvykti į Ukrainą ir iš arčiau susipažinti su prieš Rusijos agresiją kovojančios šalies kasdienybe.

„Jis buvo kažkur viešai įvardinęs, kad mano (sprendimas – ELTA) vykti į Ukrainą buvo klaida. Tokie išsireiškimai, noriu sakyti, kad, švelniai tariant, stebina, bet jau niekas nebestebina“, – sakė parlamento vadovas.

ELTA primena, kad praėjusios savaitės penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.

Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.

VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.