„Mes esame suplanavę vidutiniu ilguoju laikotarpiu taip pat tam tikras ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas įsivertinti ir įsigyti“, – TV3 žinioms ketvirtadienį sakė D. Šakalienė.

„Vidutinio ir ilgesnio laikotarpio įsigijimo detalių negalime šiuo metu viešinti, bet taip – Lietuva taip pat atlieka detalę analizę ir mes tam tikrus su ilgojo nuotolio gynyba susijusius planus vertiname ir turėsime“, – pridūrė ministrė.

Anot žinių, vidutinis ir ilgasis laikotarpis reikštų, kad Lietuva tokias sistemas galėtų įsigyti ir gauti per dešimtmetį, tačiau dar būtina išanalizuoti, kurios sistemos tiktų labiausiai.

Ministrė tikisi, kad toks pirkinys, kuris Lietuvai galėtų kainuoti iki kelių milijardų eurų, papildomų klausimų dėl gynybos finansavimo nesukels.

„Tikiuosi, kad mūsų valstybei nebekils daugiau klausimų, kodėl ir kiek mums reikia turėti gynybos finansavimo ir kaip atrodys mūsų gynyba“, – kalbėjo D. Šakalienė.

Anot jos, šį projektą greičiausiai įgyvendintų kita Vyriausybė, tačiau jau dabar reikia pradėti tai planuoti.

Pasak žinių, Lietuva turi vieną ir papildomai perka dar dvi vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, kurių veikimo nuotolis siekia iki 50 km, kai, palyginti, ilgojo nuotolio sistemų – 150-300 kilometrus.

Kaip rašė BNS, Lietuva gynybinius pajėgumus stiprina pablogėjus geopolitinei situacijai. Valstybės gynimo taryba sutarė iki 2030 metų krašto apsaugai per ateinančius penkerius metus skirti apie 12 mlrd. eurų, kas kilsteltų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.