Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė pareiškė esanti susirūpinusi dėl Lietuvoje įvestų apribojimų rusiškam kanalui, kuris paskleidė melą apie sovietų nusikaltimus 1991 metų sausio 13 dieną.

Lietuvos ekspertai sukritikavo tokią poziciją, sakydami, kad rusų laida buvo siekiama iškraipyti istorinę realybę.

"Raginu komisiją peržiūrėti siūlomą priemonę, nes ji menkina žiniasklaidos pliuralizmą", - pranešime spaudai teigė ESBO atstovė už žiniasklaidos laisvę Dunja Mijatovič.

"Bet kokie ribojimai kontroversiškų ar kitokių požiūrių į istorinius įvykius, net jei tai daroma remiantis įstatymu, galėtų galiausiai paveikti žiniasklaidos laisvę", - sakė ji.

Lietuvos radijos ir televizijos komisija trečiadienį nusprendė stabdyti per "Pirmąjį Baltijos kanalą" (PBK) rodomas Rusijoje rengtas laidas ir paprašė Latvijos laikinai sustabdyti licencijos galiojimą.

Melagingi faktai apie 1991 metų sausį įvykdytą sovietų agresiją paskelbti spalio 4 dienos propagandinėje laidoje "Žmogus ir įstatymas". Laidoje buvo interviu su Vilniaus televizijos bokštą šturmavusios grupės "Alfa" tuometiniu vadu Michailu Golovatovu ir kitais pašnekovais, kurie neigė buvus kariškių ataką.

Politologas Tomas Janeliūnas sakė, kad rusų laida neturi nieko bendro su dokumentiniu filmu, o ja siekiama sukelti abejones dėl Sausio 13-osios įvykių, kurie buvo nusikaltimas žmoniškumui.

"Tokie atvejai visoje Europoje ir Vakarų pasaulyje yra vertinami labai griežtai. Niekam nekiltų klausimų kaip Vokietijoje būtų įvertinta laida ir kanalas, kuris pateiktų neva dokumentinį filmą, kuris abejotų Holokausto tikrovę", - BNS sakė politikos ekspertas.

"Pagal turinį tai buvo psichologinio pobūdžio operacija, kuria pateikiama realiais faktais nepagrįsta informacija ir labai aiškiai iškraipomi faktai", - sakė T.Janeliūnas.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina - Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.

Sovietų tankai ir šarvuočiai buvo apsiautę televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastatą, kuri gynė daugiatūkstantinė beginklių žmonių minia.

Po minėtos laidos vienas iš kabelinės televizijos operatorių "Cgates" sustabdė Pirmojo Baltijos kanalo retransliavimą.