Valstybės institucijos savo veiklai viešinti kasmet išleidžia apie 60–70 mln. litų, bet gauti objektyvią ir suprantamą informaciją šiandien žmogui tampa tikru iššūkiu, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Prieš korupciją - be jokių išlygų

„Kovoje su korupcija neliečiamųjų neliko. Tikrinami visi įtartini sandoriai – be jokių išlygų. Merų, Seimo narių, ministerijų ir migracijos tarnybų, krepšinio čempionato organizatorių ir bankroto administratorių, žemėtvarkininkų ir teisėjų, bankininkų ir savivaldos pareigūnų“, - ketvirtadienį Seime skaitydama metinį pranešimą sakė valstybės vadovė.

Esą vis akylesnio teisėsaugos žvilgsnio sulaukia politinį užnugarį turintys sukčiai ir aferistai, nusitaikę į brangius, valstybei gyvybiškai svarbius – atliekų tvarkymo, energetikos projektus, viešuosius pirkimus ir Europos Sąjungos finansinę paramą.

„Vien iš Panevėžio nusidriekusios politinės korupcijos voratinklio gijos nukirptos Seime, keliose ministerijose, energetikos įmonėse, urėdijose, žemėtvarkos tarnybose. Korupcijos žemėlapyje ėmė skaidrėti Alytaus, Rokiškio, Radviliškio, Šiaulių savivaldybės“, - tvirtino prezidentė.

Ji teigė, kad teismus pasiekė pirmosios 20 baudžiamųjų bylų dėl neteisėto praturtėjimo, dar vyksta 139  ikiteisminiai tyrimai. Bendra nustatyto įtartino turto vertė sudaro per 150 mln. litų . Dviem teismų sprendimais jau konfiskuota turto už daugiau nei 2 mln. litų.

„Pradėjus taikyti naujus kovos su korupcija įrankius ne tik atradome šimtus neteisėto praturtėjimo atvejų, bet ir apsižiūrėjome, kad prabanga besimėgaujantiems kontrabandininkams, prekeiviams narkotikais dar mokame ir valstybės pašalpas. Apie tai praneša patys, teisingesniu valstybės paramos dalijimu suinteresuoti žmonės. Savivaldybėse, kur į atsakingesnį socialinės paramos skirstymą įsitraukė bendruomenės, apsišaukėlių pašalpų gavėjų gerokai sumažėjo. Pavyzdžiui, Šilalės savivaldybėje  33-imis, Akmenėje – 24-iais procentais“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Ji pabrėžė, kad skaidrumo šalyje daugėja, nebaudžiamumo mažėja, tačiau įpročio gyventi valstybės sąskaita atsisakoma sunkiai.

Prezidentės tvirtinimu, prisidengus pirkimų paprastinimu bandoma grįžti prie korupcinės neskelbiamų derybų ir vidaus sandorių praktikos.

„Prievolė skelbti visus tokius viešuosius pirkimus ir gauti jiems Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą jau šešis kartus sumažino neskelbiamiems pirkimams išleidžiamas lėšas“, - pareiškė valstybės vadovė.

Ji džiaugėsi, kad medicinos studentai sukilo prieš kyšininkavimą sveikatos sistemoje, ligoninėse ir poliklinikose siūloma gydytojams bent užsiklijuoti lipdukus, bylojančius, kad jie neima kyšio.

„Ši antikorupcinė akcija didelio palaikymo nesulaukė. Tačiau būtent ji gali tapti ta jėga, kuri neleis grįžti seniems įpročiams ir pradės diegti sveikatos sistemoje naujas modernios vadybos tradicijas“, - tvirtino prezidentė.

Objektyvi informacija – tikrai iššūkis

„Valstybės institucijos savo veiklos viešinimui kasmet išleidžia apie 60–70 milijonų litų. Tačiau gauti objektyvią ir suprantamą informaciją šiandien žmogui tampa tikru iššūkiu. Patikimų faktų stoka ir klaidinančių pranešimų gausa, interesų grupių pinigų iškreipiamos žinios atima iš mūsų žmonių teisę rinktis ir spręsti patiems. Farsu paverčia net tautos referendumą“, - antradienį skaitydama metinį pranešimą Seime teigė valstybės vadovė.

Ji pabrėžė, kad požiūris į informacijos kokybę ir informacinį saugumą turi keistis.

„Žmonės negali jaustis saugūs, nežinodami, kas vyksta valstybėje, kokie sprendimai ir kodėl pateikiami. Tik suprasdami tikruosius motyvus, jų reikšmę ir pasekmes, galime priimti Lietuvai geriausius, o ne kažkieno primestus sprendimus“, - sakė D.Grybauskaitė.

Anot jos, po 130 metų Lietuvos žiniasklaidai vėl tenka Jono Basanavičiaus „aušrininkų“ misija, o šalies mokytojams Meilės Lukšienės laikmečio iššūkiai – ugdyti pilietišką, savarankiškai mąstantį, gimtąją kalbą, papročius ir Tėvynės istoriją gerbiantį žmogų.

„Suklaidinta ir supriešinta tauta lengviau manipuliuoti, nes ji nepastebi tyliųjų grėsmių“, - pareiškė prezidentė.

Jos teigimu, į valstybės gyvenimą tyliai kelią skinasi svetimos mokymo programos, kurstoma tautinė nesantaika, gaivinama nostalgija sovietmečiui, perperkami menų ir teatrų festivaliai, sporto komandos, talentingi šalies studentai.

Valstybės vadovės teigimu, „kultūros ir švietimo svarbą stiprinant savo valstybės galias puikiai supranta mūsų nedraugai ir negaili tam nei žmonių, nei pinigų“.

„Privalome tai suprasti ir mes. Nemokami koncertai nutildo lietuviškas dainas. O ten, kur nutyla mūsų dainos, gali greitai sumažėti ir Lietuvos“, - tvirtino ji.

Kibernetinė ataka - tarptautinio terorizmo apraiška

Kalbėdami apie saugų gyvenimą, turime galvoti ne tik apie karinį, bet ir apie energetinį, ekonominį, informacinį, socialinį, finansinį ir ypač apie kibernetinį saugumą. Pirmoji vieša ataka prieš Lietuvos internetinę erdvė gali būti prilyginta tarptautinio terorizmo apraiškai, pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Pirmoji vieša ataka prieš Lietuvos internetinę erdvę – rimtas įspėjimas, kad būtina stiprinti savo gynybinius gebėjimus. Tokią ataką įvardinčiau tarptautinio terorizmo apraiška. Todėl turime pirmiausia patys ginti savo valstybę visose srityse“, - skaitydama metinį pranešimą Seime sakė valstybės vadovė.

Jos teigimu, išlikti savarankiška valstybe geopolitinių interesų draskomame pasaulyje nėra paprasta, todėl svarbu atsirinkti, „kur siūlomas tikrai broliškas petys, o kur draugystė iš išskaičiavimo“.

„Šiandien aplink Lietuvą vėl vyksta daugybė nenuspėjamų dalykų. Geopolitinė situacija lemia ir mūsų užsienio politikos kryptis. Todėl Lietuvos žmonių saugumui svarbius ženklus turi gebėti fiksuoti ne tik žvalgybos, bet ir diplomatų radarai“, - sakė prezidentė.

Pasidžiaugusi narystės NATO ir ES duodamomis garantijomis, D.Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad didžiųjų valstybių interesai gali pakoreguoti priešraketinės gynybos sistemą. Jos tvirtinimu, apginti žmonių interesus padeda Baltijos ir Šiaurės valstybių bendradarbiavimas.

„Šį rudenį Vilniuje vyksiantis Rytų partnerystės šalių susitikimas gali atverti ir kokybiškai naują Europos Sąjungos kaimyninio bendradarbiavimo etapą. Rytinių partnerių asociacija su Europa sustiprintų šių šalių demokratizacijos procesą, o Lietuvos žmonėms užtikrintų saugesnį gyvenimą ir ekonomikos augimo galimybes“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Antradienį Seime prezidentė skaitė savo ketvirtąjį metinį pranešimą.

D.Grybauskaitė šalies prezidente išrinkta 2009 metų gegužės 17-ąją jau per pirmąjį rinkimų turą, inauguruota liepos 12 dieną.