- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Minint pasaulinę vandens dieną, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė atsako į 10 dažnai vartotojų užduodamų klausimų apie vandenį.
Kokia geriamojo vandens situacija Lietuvoje?
Valstybinės geriamojo vandens kontrolės duomenys rodo, kad padėtis viešai tiekiamo geriamojo vandens sektoriuje yra gera, tačiau išlieka kai kurios saugos ir kokybės problemos: padidintas fluoridų, boro kiekis šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje, padidintas geležies, kitų indikatorinių rodiklių (mangano, sulfatų, chlorido) kiekis ar drumstumas mažų vandenviečių tiekiamame geriamajame vandenyje.
O kaip šios problemos sprendžiamos?
Surinkta informacija apie šias problemas pateikta Kretingos, Skuodo, Kelmės, Klaipėdos, Šiaulių, Mažeikių, Raseinių rajonų savivaldybėms, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijai. Šių įstaigų paprašyta imtis priemonių ir užtikrinti Geriamojo vandens įstatymo nuostatų vykdymą savivaldybių administruojamose teritorijose.
Ar pastebima teigiamų poslinkių?
Galima teigti, kad su kiekvienais metais daugėja atsakingai besitvarkančių vandens tiekėjų. 2016 m. atlikus 1 045 patikrinimus, daugiau kaip 60 % nebuvo nustatyta pažeidimų, kai 2014 jų buvo 50, 2015 – 54 %. Be to, VMVT duomenimis, gyventojų, vartojančių geriamąjį vandenį su padidintu fluoridų kiekiu, skaičius sumažėjo daugiau kaip 4 kartus. Fluoridų problema viešai tiekiamame geriamajame vandenyje sprendžiama Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Šiaulių, Kelmės r. savivaldybėse, tačiau Skuodo r. savivaldybė nesiima jokių konkrečių veiksmų vandens kokybei gerinti.
Kaip vykdoma vandens kontrolė?
Kontrolė vykdoma planingai, atsižvelgiant į geriamojo vandens tiekimo subjektų priskyrimą rizikos grupei. Į valstybinę geriamojo vandens kontrolę įeina visi geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo etapai (nuo vandenviečių saugos tikrinimo iki jo naudojimo gyvenamuosiuose, viešuose pastatuose – ypač vaikų ugdymo, sveikatos priežiūros, viešojo maitinimo įstaigose ar maisto įmonėse). Vertinama, ar geriamasis vanduo saugus ir sveikas vartoti, imami mėginiai ir atliekami tyrimai. Geriamojo vandens mėginiai imami ir esant ekstremalioms situacijoms ar tiriant vartotojų skundus. Mėginiai imami įvairiose vietose – vandenvietėse, vandentiekio tinkluose, iš vartotojų vidaus vandentiekio čiaupų ir kt.
Kiek Lietuvoje vandenviečių ir kaip jos skirstomos?
VMVT kontroliuoja 233 viešai tiekiamo geriamojo vandens tiekėjus, kurie aptarnauja 1 985 šio vandens tiekimo subjektus (vandenvietes), iš jų – 62 (3 %) didieji (kurie tiekia daugiau kaip 1 tūkst. m3 vandens per dieną ar aprūpina vandeniu daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų) ir 1 923 – mažieji (97 %), kurie tiekia geriamojo vandens iki 1 tūkst. m3 per dieną.
Ar pačios vandenvietės privalo tirti savo tiekiamą vandenį ir kam jos atsiskaito?
Geriamojo vandens tiekėjai, viešai tiekiantys geriamąjį vandenį vartotojams, atlieka vandens programinę priežiūrą, nustatytu dažnumu vandens mėginiuose tiria reikalaujamus rodiklius (daugiau kaip 50 rodiklių). Vandenvietės duomenis teikia VMVT.
Ar tikrinama šachtinių šulinių vandens kokybė ir koks procentas Lietuvos žmonių dar jais naudojasi?
Lietuvoje geriamuoju vandeniu individualiai apsirūpina (dažniausiai iš šachtinių šulinių, negilių gręžinių) apie 30 proc. gyventojų. Gyventojai patys turi rūpintis savo šulinių vandeniu, tinkamai juos prižiūrėti. 2016 valstybinės kontrolės metu buvo ištirti 154 geriamojo vandens mėginiai iš 77 šulinių. Daugelyje jų cheminiai ir mikrobiologiniai rodikliai neatitiko reikalavimų.
Kas daroma, jei vandens rodikliai neatitinka reikalavimų?
Gyventojams, kurių šulinių vandenyje nustatytas per didelis nitratų, nitritų kiekis, rekomenduota maistui naudoti fasuotą vandenį, įsirengti specialius filtrus, išsigręžti naujus gręžinius ar prisijungti prie viešai tiekiamo geriamojo vandens tinklų.
Ar Lietuvoje vandenį galima gerti tiesiai iš čiaupo?
Lietuvoje gyventojams tiekiamas požeminis, giliųjų vandeningųjų horizontų vanduo, kuriam aplinkos tarša didelės įtakos neturi. Viešai tiekiamo geriamojo vandens mikrobiologinės savybės paprastai yra geros. Geriant vandenį tiesiai iš čiaupo, o ne fasuotą, taupomi gamtos ištekliai, saugoma aplinka, tačiau reikia atkreipti dėmesį, ar vanduo priimtino skonio, kvapo, spalvos, skaidrus. Kokybiškas vanduo turi būti skaidrus, bespalvis, neturintis specifinio skonio bei kvapo.
Ar Lietuva turi didelius vandens išteklius?
Be abejo, mūsų šalis turtinga vandens išteklių, bet juos reikia saugoti, tausoti ir neužteršti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Geriausias pasieniečių šuo saugo sieną su Baltarusija Vilniaus rajone1
Geriausias tarnybinis pasieniečių šuo yra VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardoje tarnaujanti ir sieną su Baltarusija Vilniaus rajone sauganti belgų aviganė Heli Marshall Dogs. Jai yra 3-eji. Čempionės šeim...
-
Skandalingasis treneris iš merginos išviliojo ne tik apie 60 tūkst. eurų: stipriai pačiuožė stogelis2
Pastarąją savaitę asmeninio trenerio Domanto Žičkaus pavardė linksniuojama tikrai ne dėl įspūdingų jo treniruotų moterų fizinių pasiekimų. Pasirodo, kad saldžialiežuvis treneris į sporto klubą atėjusias moteris ne tik treniruodavo, bet ir su...
-
Įstojusiems į geriausius universitetus – valstybės parama: laiko paraiškoms teikti liko visai nedaug
Studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose pasirinkę studentai kviečiami dalyvauti konkurse „Kitas100“ ir gauti valstybės paramą visam studijų laikotarpiui, ketvirtadienį paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (Š...
-
Prezidentas kariuomenės vadu teikia skirti R. Vaikšnorą, siūlo atleisti V. Rupšį
Prezidentas Gitanas Nausėda teikia oficialų siūlymą iš kariuomenės vado pareigų pasibaigus kadencijai atleisti generolą Valdemarą Rupšį ir į šias pareigas skirti brigados generolą Raimundą Vaikšnorą. ...
-
Neries lobiai: po vandeniu – ir automobilis su dešimt metų ieškota moterimi4
Pasirodo, Neris savo dugne slepia daugybę paspirtukų, dviračių, telefonų ar net ginklų. Anot naro, ir nusikaltėliai į Nerį nusikaltimo įrankius išmeta gana dažnai. Kitas narą nustebinęs radinys – automobilis su dešimt metų ie&...
-
Už netvarką laiptinėje – nebe įspėjimai, o triženklės baudos11
Namų administratoriai pastebi, kad daugiabučių gyventojai vis dažniau daiktus palieka bendro naudojimo patalpose: koridoriuose ar laiptinėse. Kartu su ugniagesiais suskaičiavo, kad dešimtys gaisrų šiemet galėjo kilti būtent dėl kaimyn...
-
Kritika lietuvių kalbos egzaminui: labai neprofesionalu ir apmaudu8
Tęsiantis nesklandumams vykdant moksleivių žinių patikrinimus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) laikinai vadovaujanti Monika Navickienė tikina, kad Nacionalinėje švietimo agentūroje (NŠA) reikalingi esminiai pok...
-
Seimas apsisprendė: LRT generalinis direktorius bus skiriamas atviru balsavimu1
Seimas ketvirtadienį pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms, kad LRT generalinio direktoriaus rinkimuose balsams pasiskirsčius tolygiai rezultatą nulemtų Tarybos posėdžio pirmininko balsas. ...
-
Atmintinų dienų sąraše – dvi naujos dienos
Į atmintinų dienų sąrašą Seimas įtraukė gegužės pirmąjį trečiadienį minimą Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. Taip pat atmintinų dienų kalendoriuje atsirado Vilko vaikų atminimui skirta diena, kuri minima rugsėjo 14-ąją. ...
-
Inspektoriai pateko į numanomą J. Borisovo šaudyklą prie Trakų, nurodys statinį nugriauti24
Statybos inspektoriai ketvirtadienį pateko į Trakų rajone Rusijos verslininkui Jurijui Borisovui priklausantį pastatą, kuriame, kaip spėjama, įrengta požeminė šaudykla. ...