100-metė Teklė neatsispirdavo vienam pomėgiui – jis lydėjo ją dešimtmečius

Kartu su ja jubiliatę aplankė Alovės seniūnas Jonas Baliukonis ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Burlinskienė.

Šimtametė gyvena Jurkionių kaime, artimųjų apsuptyje. Nors garbingą sukaktį ji pasitiko ligos patale, moteris nuolat globojama ir mylima šeimos narių. Visą gyvenimą Teklė skyrė šeimai – augino vaikus, rūpinosi namais ir ūkiu.

Su vyru ji užaugino keturis vaikus – tris dukras ir sūnų. Vyras mirė, kai Teklei buvo 65-eri, tuo metu vaikai jau buvo suaugę. Šiandien viena dukra netrukus minės 80-metį, o jauniausioji dukra Irena yra 70-ies.

Kasdiene senolės priežiūra rūpinasi kartu gyvenanti dukra Irena su vyru – prieš dešimtmetį jie paliko didmiestį ir apsigyveno šalia mamos.

Moteris labai mėgo megzti – net ir susilpnėjus regėjimui, dideliu vąšeliu nerdavo padėkliukus, šlepetes, kilimėlius. Jaunesniais metais mėgo skaityti, o vėliau, suprastėjus regėjimui, prašydavo dukros atvežti lengvesnio turinio knygų.

Jauniausioji dukra Irena prisimena mamą kaip tvirtą moterį: „Mama buvo labai organizuota, aiškiai žinojo, ko nori, ir to siekė. Labai mėgo, kai visi susirinkdavo. Vasaromis prie stalo po obelimi susėsdavo didelė šeima – brolio vaikai, anūkai su savo šeimomis. Turėjo ir griežtus moralinius įsitikinimus. Visus anūkus augino vasaromis kaime – jie čia praleisdavo daug laiko.“

Senolė turi septynis anūkus ir proanūkių. Gausi šeima susirinko į Jurkionių kaimą pas Teklę paminėti jos garbingo 100 metų jubiliejaus.

Nors ji nebekalba, nevaikšto ir silpnai girdi, jos veide matoma ramybė ir šypsena liudija apie artimųjų rūpestį bei šilumą.