Pereiti į pagrindinį turinį

„An-2“ katastrofa: kas atsako už lakūnų blaivumą?

2015-06-25 18:33
LRT
Praėjo lygiai metai po katastrofos, kai į Baltijos jūrą nukrito lėktuvas AN-2 su dviem juo skridusiais pilotais.
Praėjo lygiai metai po katastrofos, kai į Baltijos jūrą nukrito lėktuvas AN-2 su dviem juo skridusiais pilotais. / Karinių jūrų pajėgų nuotr.

Vykstant varžyboms ar kitam renginiui, lakūnų blaivumą tikrina Civilinės aviacijos administracijos Skrydžių priežiūros skyrius. Tai nurodo šio skyriaus vedėjas Aleksandras Malickas, tačiau, ar lėktuvo „An-2“ pilotų blaivumą, prieš pakylant, turėjo patikrinti švedai, jis teigia nežinąs.

„Tiksliai pasakyti negaliu, ar privalėjo tikrinti [lakūnų blaivumą – LRT.lt], bet reikalavimai yra. [...] Galbūt jie neprivalėjo to daryti pagal kokį nors nacionalinį reikalavimą, galbūt lakūnus tikrina pasirinktinai. Šiuo atveju, jeigu taip iš tikrųjų buvo, atsakomybė krenta kapitonui“, – LRT Radijui sako A. Malickas.

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko, lakūnų atsakomybė ir priežiūra turėtų būti sugriežtinta.

A. Paulauskas: mažojoje aviacijoje – per daug liberalumo

A. Paulauskas tvirtina, kad komiteto tyrimo objektas – lakūnų gelbėjimo operacija ir skrydžių kontrolė bei saugumas, o ne avarijos priežastis, tačiau jis prideda, kad taisyklės, taikomos mažajai aviacijai, Lietuvoje yra itin liberalios.

„Mažojoje aviacijoje nėra kažkokių tikrintojų, specialių kontrolierių, kurie tikrintų lakūnų blaivumą. Ši aplinka – gana liberali. Savo išvadose pateikėme pasiūlymus, kaip turėtų būti sugriežtinama ši tvarka“, – tikina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Anot A. Malicko, alkoholio vartojimas prieš skrydį daro lygiai tokią pat įtaką, kaip prieš vairuojant automobilį. Jis atkreipia dėmesį, kad, pagal Europos reikalavimus, komercinėje aviacijoje lakūnams leidžiama pilotuoti orlaivį, kai kraujyje yra 0,2 promilės alkoholio, arba tiek, kiek nustatyta nacionaliniuose įstatymuose.

„Bendrosios aviacijos lėktuvų naudojimo taisyklėse parašyta, kad aviacijos specialistui draudžiama naudotis licencijos suteikiamomis teisėmis, apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų medžiagų. T. y. jiems draudžiama vykdyti savo, kaip pilotų funkciją, jeigu jie apsvaigę nuo alkoholio. Šis reikalavimas įtraukas į mūsų Aviacijos įstatymą“, – teigia A. Malickas.

Pilotuoti gali apsvaigęs įgulos narys?

A. Malickas prideda, kad per pastaruosius 6–7 metus nebuvo nustatyta nė vieno atvejo, kai lakūnas lėktuvą pilotavo apsvaigęs. Lakūnų blaivumo patikrinimą atlieka A. Malicko vadovaujamas skyrius.

„Mūsų skyrius atlieka šią funkciją. Šiam tikslui turime alkotesterius. Jeigu vyksta koks nors aviacijos renginys[...] arba varžybos, mes ne tik dalyvaujame tose varžybose ar renginyje, bet ir veikiame kaip kontroliuojanti institucija. Tokiems tikslams su savimi turime alkotesterį. Žinoma, netikriname visų pilotų. Tai darome pasirinktinai. Jeigu, bendraujant su pilotais, kyla koks nors įtarimas, naudojame alkotesterį“, – aiškina A. Malickas.

Pasak jo, pagal Europos reglamentą, tokie patys reikalavimai taikomi ir kitoms Europos valstybėms. Tarp jų – ir Švedijoje. „Tiksliai pasakyti negaliu, ar privalėjo tikrinti [lakūnų blaivumą – LRT.lt], bet reikalavimai yra. [...] Galbūt jie neprivalėjo to daryti pagal kokį nors nacionalinį reikalavimą, galbūt lakūnus tikrina pasirinktinai. Šiuo atveju, jeigu taip iš tikrųjų buvo, atsakomybė krenta kapitonui“, – tvirtina A. Malickas.

Aplinkybės dar bus tikslinamos

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus teigimu, tęsiant ikiteisminį tyrimą dėl orlaivio „An-2“ katastrofos Baltijos jūroje, buvo gautos pirminės teismo medicinos ekspertų išvados, tarp kurių – išvada dėl to, kad žuvusio piloto kraujyje yra nustatytas nedidelis kiekis alkoholio – 0,77 promilės. S. Minkevičius pabrėžia, kad tai – pirminės išvados ir aplinkybės bus papildomai tiriamos.

Kaip ši informacija gali paveikti tolimesnę tyrimo eigą, specialistas komentuoti nesiryžo. Anot jo, šį sprendimą turi priimti tiesiogiai šiam tyrimui vadovaujantis prokuroras. S. Minkevičius primena, kad pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Vienas – dėl pilotų dingimo, kurio metu siekiama išsiaiškinti katastrofos aplinkybes.

Antrasis ikiteisminis tyrimas, S. Minkevičiaus tvirtinimu, pradėtas Generalinėje prokuratūroje ir atsiųstas vadovauti Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Jis atliekamas, aiškinantis, ar tinkamai buvo atliekama gelbėjimo operacija – ar nebuvo aplaidžiai elgiamasi, ieškant dingusių pilotų ir vykdant paieškos operaciją.

Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvas su patyrusiais lietuviais pilotais virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-ąją. Po trijų parų lėktuvas aptiktas jūros dugne. Antrojo piloto kūnas nerastas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų