„Viską susitvarkėme patys. Čia anksčiau buvo baisu – net sunku pasakyti. Anoje pusėje stovėjo balos, buvo vien žemė, žmonės negalėjo normaliai vaikščioti“, – pasakojo daugiabučio bendrijos pirmininkas Vladimir Petrik.
Tačiau nepraėjus nė 5 metams Šiaulių savivaldybė daugiabučio bendrijai nepratęsė žemės nuomos sutarties. Dokumentai, galioję 25 metus, šį kartą valdininkams nebetiko.
„Mes, gyventojai, susimetėme pinigus – išleidome apie 20 tūkst. eurų, patys, niekieno neprašyti. Dar gavome visus leidimus. O dabar mums sako: laba diena, atlaisvinkite teritoriją“, – piktinosi šiaulietis Edvinas Markuckas.
Gyventojai neslepia pasipiktinimo – savivaldybė jų sutvarkytame kieme planuoja įrengti viešą automobilių stovėjimo aikštelę.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Sako, kad darbams neturėjome leidimo. Bet palaukite – anksčiau priklausėme ne savivaldybei, o Nacionalinei žemės tarnybai, todėl leidimo prašėme būtent jų. Dabar gavome raštą: šlagbaumą panaikinti, tvorą panaikinti“, – aiškino V. Petrik.
Vadinasi, gyventojų investuoti pinigai gali nueiti perniek. Užkardą teks nugriauti, o automobilius čia galės statyti visi norintieji. Namas stovi pačiame Šiaulių centre.
„Mes negyvename dykumoje, gyvename mieste. Ta aikštelė akivaizdu, kad greitai užsipildys“, – sakė gyventojas.
„Kiti namai moka už parkavimą ir jiems savivaldybė aikšteles sutvarko. O mes jau patys susitvarkėme – gal tuomet bent mokesčio nereikėtų? Dabar atrodo visiškai nesąžininga“, – svarstė E. Markuckas.
Gyventojai sako kiemą pradėję tvarkyti sužinoję, kad savivaldybės planuose daugiabučių kiemų remontas nenumatytas.
„Jeigu jau kažkas tvarkė ir susitvarkė, tai tikrai ne vienai dienai. Buvo žinoma, kad galioja nuomos sutartis. O tokį kiemą sutvarkyti tikrai nepigu“, – kalbėjo šiaulietis Ričardas Gružas.
„Mes nedarėme jokios „chaltūros“. Nusprendėme viską padaryti kokybiškai, kad vėliau nereikėtų kiekvienais metais remontuoti“, – pridūrė V. Petrik.
Savivaldybė atkerta, kad pasikeitus žemės nuomos tvarkai bendrija turi pateikti papildomus dokumentus. Taip pat tikinama, kad leidimo nei užkardui, nei tvorai gyventojams niekas neišdavė. Vadinasi, statiniai laikomi nelegaliais.
„Jie papuolė į laikotarpį, kai, norint sudaryti naują žemės nuomos sutartį ar ją pratęsti, reikia parengti žemės funkcinį planą. Bendrija turi atlikti tam tikrus namų darbus, kad galėtų sudaryti žemės nuomos sutartį“, – aiškino Šiaulių mero patarėja Viktorija Dildaitė.
Mes nedarėme jokios „chaltūros“.
Tačiau gyventojai atkreipia dėmesį, kad dalis tos pačios aikštelės buvo išnuomota privačiai įmonei.
„Privačiai įmonei sutartį pratęsė, o bendrijai – atsisako. Tokie sprendimai kelia klausimų ir atrodo nesąžiningi bendrijos atžvilgiu“, – sakė E. Markuckas.
Savivaldybė gyventojams žada padėti – pasiūlė kompensuoti pusę išlaidų, reikalingų parengti trūkstamus dokumentus.
„Šiuo atveju negalime leisti bendrijai sakyti, kad aikštelė yra jų nuosavybė, nes ji priklauso Šiaulių miesto savivaldybei“, – teigė V. Dildaitė.
Tačiau užkardą vis tiek teks nugriauti. Tokia tvarka galioja visoje Lietuvoje – atitvarus galima įsirengti tik nuosavoje žemėje, o daugiabučių bendrijoms savivaldybės paprastai tokių leidimų neišduoda.
(be temos)
(be temos)
(be temos)