„Su šiluma kartu atkeliauja ir visi lydintys reiškiniai – sausros, karščio bangos, lietūs. Lietuvoje metai taip pat buvo šilti, bet jie buvo treti pagal šiltumą“, – teigė klimatologas Donatas Valiukas.
Visoje Europoje sumažėjo ledynų plotai, Graikijoje kilo didžiausias gaisras per visą ES istoriją. O Lietuvoje?
„Turėjom net 17 dienų šilumos rekordus, turėjome patį šilčiausią rugsėjį per meteorologinių stebėjimų istoriją, turėjome ir audringų orų, su stipriais škvalais, vėjais, kruša“, – apie pernai metų vasarą priminė D. Valiukas.
Mokslininkai skaičiuoja, kad praeitais metais dėl ekstremalaus karščio buvo rekordiškai daug gyventojams sveikatai pavojingų dienų.
„Turint šalutinių ligų, įvairių negalavimų, žmogaus organizmas, esant labai aukštai temperatūrai, patiria didelį stresą, kuris gali pasibaigti ir priešlaikinėmis mirtimis“, – aiškino VU Geomokslų instituto dėstytoja Judita Liukaitytė-Kukienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Didelis karštis ypač pavojingas mažiems vaikams, senjorams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Skaičiuojama, kad vien per paskutinius 20 metų nuo karščio mirė maždaug trečdaliu daugiau žmonių. Specialistai tikina, kad klimato kaitos sukeltų padarinių kasmet daugės.
Pasak meteorologų, daugės ir tropinių naktų, kai temperatūra naktimis nekrenta žemiau 20 laipsnių šilumos. Todėl Lietuvoje vis garsiau kalbama apie šaldymo sistemas.
Seno tipo namuose nėra sudėtinga įrengti šaldymo sistemą. Gali būti sudėtingiau su kondensavimo įvedimu.
„Seno tipo namuose nėra sudėtinga įrengti šaldymo sistemą. Gali būti sudėtingiau su kondensavimo įvedimu, gali kilti klausimų dėl veikiamos elektros galios“, – svarstė „Citus Construction“ vadovas Mantas Galdikas.
Tačiau vien kondicionierių gali neužtekti. Dalis gyventojų jau dabar ieško sprendimų, kaip gyventi komfortiškiau.
Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos Lietuvoje ilgės auginimo sezonas, mažės šaltų žiemų.
„Jeigu mes turėdavom septynias šaltas žiemas iš dešimties, tai dabar turėsime atvirkščiai. Tai nereiškia, kad nebus atskirų šaltų žiemų, ypatingai šaltų mėnesių ar savaičių“, – akcentavo D. Valiukas.
„Copernicus“ duomenimis, 2023 metais nuo didelių potvynių Europoje nukentėjo daugiau nei pusantro milijono žmonių, audros nusinešė daugiau nei pusė milijono gyvybių.
Naujausi komentarai