„Kainų kilimas gali sudaryti problemų studentams, kurie moka už savo studijas. Mūsų tyrimai rodo, kad nemaža studentų dalis priversti studijų metu dirbti, kad galėtų mokėti už savo studijas, arba yra priklausomi nuo artimųjų paramos. Tai gali sukelti problemų, nes studijos nepigios“, – pažymėjo Studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus.

„Tai mažina prieinamumą tiems, kurie neįstoja į valstybės finansuojamas vietas. Didesnė kaina nepaveikia įstojusių į valstybės finansuojamą vietą“, – pastebėjo Lietuvos moksleivių sąjungos valdybos narys Emilis Mikulskis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vyriausybė patvirtino didesnes normines studijų kainas – už vieno studento mokslus aukštojoje mokykloje mokės nuo 5 iki 10 proc. daugiau nei šiemet. Didesnis krepšelis – brangesnės ir studijos. Tik ar visos studijos brangs?

„Visos studijos. Tik priklauso nuo to, kokios tai yra srities studijos, kadangi kaina nevienoda“, – pažymėjo Kauno technikos kolegijos administracijos vadovas Nerijus Varnas.

„Kadangi buvo indeksuota minimali mėnesinė alga, jos dydis yra studijų kainos formulėje. Tiek kaina ir pakilo. Universitetas atskirai kainų niekada nekėlė ir neketina kelti“, – kodėl kainos kyla, akcentavo Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas.

„Nuo rugsėjo 1 d. kils studijų kainos, tačiau kils tiek, kiek kyla norminė studijų kaina, priklausomai nuo studijų sričių grupės – nuo 6 iki 11 proc. Pigiausi bus socialiniai mokslai, brangiausia bus populiarioji muzika“, – kaip ir kokias studijas paveiks kainos, pristatė Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotojas ekonomikai Andriejus Sadauskis.

Aukštosios mokyklos tikina, kad priežasčių didinti mokslų kainas – ne viena.

„Kylą dėstytojų ir kitų darbuotojų atlyginimai, brangsta energijos resursai. Jie irgi tam turi įtakos“, – sakė N. Varnas.

Kylą dėstytojų ir kitų darbuotojų atlyginimai, brangsta energijos resursai. Jie irgi tam turi įtakos.

Labiausiai brangs tos studijos, už kurias jau ir dabar studentams tenka mokėti ne vieną tūkstantį, t. y. muzikos, pilotų rengimo ir odontologijos. Pvz., muzikos studijos pabrangs net keliais šimtais eurų.

Kol studentų atstovai tikina, kad brangstančios studijos sunkins vargingiau gyvenančių būsimų studentų gyvenimą, ministerija atšauna – Lietuvoje diplomuotų ir taip daug, todėl, nenorintiems mokėti už studijas, siūlo rinktis tas profesijas, kurių Lietuvoje labiausiai trūksta. Tada esą ir mokėti nereikės.

„Esame viena labiausiai išsilavinusi pagal diplomus šalis, nes studentai pasirenka studijuoti valstybės nefinansuojamose vietose, net jei darbo rinkoje tų specialistų yra perteklius. Siūlyčiau to nedaryti“, – patarė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakšta.

Mokinių atstovai atsižvelgia ir į tokią problemą, kad norintiems stoti į valstybės finansuojamą vietą būtina išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus. Vienas jų – matematikos. Nors, pasak mokinių atstovų, aukšta kartelė iš esmės nėra blogas dalykas, reikia atsižvelgti ir į tai, kad išlaikančių matematikos egzaminą – kasmet mažiau. Tai – švietimo sistemos bėdos.

„Dėl matematikos egzamino rezultatų trečdalis neturėjo galimybės stoti į valstybės finansuojamas vietas, jeigu buvo šio egzamino reikalavimas. Reikalavimai turėtų būti proporcingi teikiamoms švietimo paslaugoms dar mokykloje“, – savo nuomonę pabrėžė E. Mikulskis.

Tiesa, studentai, kurie neišgali susimokėti už studijas, gali kreiptis į Valstybinį studijų fondą dėl paskolos. Tokia galimybe kasmet pasinaudoja tik kiek daugiau nei 5 tūkst. studentų.

„Šiandien vidutinė paskolos suma vieniems metams yra 2,3 tūkst. eurų. Istorijoje turime, kai vienas žmogus buvo pasiėmęs 65 tūkst. eurų paskolą“, – sakė Valstybinio studijų fondo atstovė Eglė Žygė.

Tokios paskolos grąžinimas prasideda praėjus metams po studijų baigimo.