Apie tai plačiau pasakojo Advokatų tarybos narys, advokatas Valdemaras Bužinskas.
– Kur yra riba tarp nuomonės, žodžių žaismo ir realaus įžeidimo?
– Čia gal tas skirstymas nėra tikslus. Gal netiksliai, bet pacituosiu Visuomenės informavimo įstatymą, kuris yra aktualus. Nuomonė tai yra įspūdis, vertinimas realiai egzistavusio reiškinio. Nuomonė paprastai yra subjektyvi ir jos neįmanoma patikrinti tiesos kriterijumi. Dėl to ilgą laiką nuomonė kažkaip apsaugodavo tos nuomonės skleidėją nuo atsakomybės.
Žinia – tikrumoje buvęs įvykis, kurį galima patikrinti tiesos kriterijumi. Pavyzdžiui, ar pats įvykis toks buvo, ar jis buvo toks, koks jis yra pavaizduotas arba atpasakotas. Ir nuomonė jau yra vertinama pagal Visuomenės informavimo įstatymą ir pagal Civilinio kodekso antros knygos 24 straipsnį, pažeidžiantį ar nepažeidžiantį žmogaus garbę ir orumą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Dažnai tą nuomonę girdime išreiškiamą socialiniuose tinkluose. Kas gali grėsti už būtent ten paskelbtus savo žodžius, bet pridedant „mano nuomone“, kai komentuojamas yra elgesys arba pats žmogus ir tas žmogus įsižeidžia? Ar jis galėtų sakyti, kad štai, tu pažeidei mano orumą, tavo nuomonę, o kitas sakys, bet čia tik mano nuomonė?
– Primityviai ginantis ir stengiantis apsisaugoti, siūlau tuos „tai mano nuomonė“, „taip manau“ nenaudoti. Čia toks yra įsivaizdavimas, kad tokiu būdu apsisaugosiu, nors nieko panašaus. Jeigu ta nuomonė bus reiškiama neetiškai arba ta nuomonė bus apie reiškinį arba įvykį tikrumoje, kurio nebuvo, tai tas „aš manau“, „man atrodo“ tikrai yra ne argumentas.
– Kada galima už savo išreikštą nuomonę prisišaukti net baudžiamąją atsakomybę, kokiais atvejais?
– Tai yra vienintelis atvejis – šmeižimas. Šmeižimas yra griežčiausiai vertinama asmens garbės ir orumo pažeidimo forma, kada asmuo sąmoningai skleidžia tikrovės neatitinkančius duomenis, turėdamas tikslą kitą žmogų pažeminti, sumenkinti jo reputaciją, jis sąmoningai to siekia, tai yra tyčinis veiksmas.
Primityviai ginantis ir stengiantis apsisaugoti, siūlau tuos „tai mano nuomonė“, „taip manau“ nenaudoti.
– Pamačius apie save įžeidžiančią žinutę, sakykime, internete, socialiniuose tinkluose, kokių veiksmų reikėtų imtis?
– Vėlgi žiūrint, ką pamatėte. Visada pirmiausiai siūlau pasitarti su mūsų kolegomis, kurie ir parinktų patį optimaliausią variantą, nes paprastas žmogus ne visada skiria tuos tris deliktus, tai yra įžeidimą, kuris visais atvejais yra nagrinėjamas administracine tvarka, šmeižimą, kas, kaip minėjau, yra nusikalstama veika, ir tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių garbę ir orumą, paskleidimą, kas šiaip jau nagrinėjama civiline tvarka. Jeigu tai yra juridinis asmuo, tai dalykinės reputacijos sumenkinimas, nors įrodinėjami jie labai panašiai.
Visą laiką siūlau pasikonsultuoti su kolegomis, kurie profesionaliai parinks būdą, nes jie skiriasi ir tyrimu, ir, be jokios abejonės, laikotarpiu. Ne paslaptis, kad oponentą reikia vertinti maksimalaus suvokimo ir protingumo kriterijumi, bent jau visada taip darau. Ir jis ginsis.
Civilinės bylos dėl garbės ir orumo, jos tęsiasi ilgai ir yra labai sudėtingos. Įžeidimo atveju yra paprasčiau. Šitas bylas tiria policijos pareigūnai, dažniausiai pasibaigia teismo posėdžiu arba dviem ir jos yra tokios ganėtinai aiškios, nes įžeisti galima žodžiu, raštu arba gestu.
Naujausi komentarai