– Ar dažnai lietuviai kreipiasi dėl nesutarimų su kaimynais į teisininkus?

– Taip, tai gana dažnas reiškinys.

– Dėl ko dažniausiai kyla nesutarimų?

– Dėl pačių įvairiausių priežasčių – pradedant nuo skleidžiamo triukšmo ir baigiant įvairiais bendrosios nuosavybės klausimais.

– Ar dažnai tokie nesutarimai, tokios bylos pasiekia teismus?

– Teismus ne taip dažnai pasiekia. Galbūt dažniau, įsikišus teisininkams, pavyksta rasti bendrą sutarimą. Tačiau būna tų ginčų ir teismuose.

– Ką patartumėte gyventojams, kurie turi triukšmingus kaimynus?

– Pirmiausiai patarčiau įsivertinti, koks yra tas triukšmas, ar jis iš tiesų yra toks, kuris draudžiamas pagal teisės aktus. Jeigu asmuo gyvena daugiabučiame name, dar prieš perkant būstą reikėtų įsisąmoninti, kad vienoks ar kitoks triukšmas yra neišvengiamas. Tokiu atveju, jei retkarčiais paloja šuo, pabėgioja vaikas ar patriukšmaujama, šiek tiek garsiau kartais paskamba muzika, na, turbūt nereikėtų skubėti rašyti skundų, kviesti policiją ir pan. Tačiau jei iš tikrųjų kaimynais trikdo ramybę ir tas triukšmas tęsiasi ilgai, trukdo poilsiui, kitoms veikloms, tuomet reikėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Priminkite, nuo kada iki kada trunka tas vadinamas ramybės laikas?

– Jis trunka nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto, o savaitgaliais – iki 9 val. ryto.

– Jeigu kaimynai ramybės valandomis triukšmauja, net po policijos kvietimo nesikeičia, žmogus kreipiasi į teisininkus. Kas tokiu atveju gali grėsti triukšmadariui?

–  Be abejo, baudos.

Jeigu dėl nepagrįstų ir nuolatinių skundų žmogus pradeda jaustis persekiojamas, galima būtų galvoti ir apie galimybę prisiteisti iš tokio skundiko turtinę ar neturtinę žalą.

 

– O ką daryti su tais kaimynais, kurie skundžia nepagrįstai?

– Mūsų teisės aktai kaip ir nenumato kažkokių baudų už nepagrįstus skundus. Išskyrus atvejus, jei asmuo melagingai skundžia dėl įvykdyto nusikaltimo. Šiuo atveju gali būti skiriama bauda, taikoma atsakomybė. Tačiau jeigu dėl nepagrįstų ir nuolatinių skundų žmogus pradeda jaustis persekiojamas, kenčia jo psichinė sveikata, tokiu atveju galima būtų galvoti ir apie galimybę prisiteisti iš tokio skundiko turtinę ar neturtinę žalą.

– Jeigu kaimynas įsirengia vaizdo stebėjimo kamerą, tačiau šalia gyvenančiam kaimynui tai nepatinka. Ką daryti tokiu atveju?

– Vėlgi, tai priklauso, kurioje vietoje ta kamera įrengta: ar mes kalbame apie privačią teritoriją, ar apie bendro naudojimo. Jeigu ji įrengta privačioje teritorijoje, bet į vaizdo stebėjimo lauką patenka ir kaimyno teritorija ar gatvė, tuomet tokiam žmogui turėtų būti taikomi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimai ir toks asmuo taip paprastai tokio stebėjimo vykdyti negalėtų.

– Kur pirmiausiai reikėtų kreiptis nesutariant su kaimynu?

– Jeigu mes kalbame apie nesutarimus dėl triukšmo, kitą daromą žalą, tai reikėtų pirmiausiai kreiptis į policiją. Tačiau jei kalbame apie kažkokius bendrosios nuosavybės klausimus, pavyzdžiui, nesutariama dėl bendro naudojimo kelio, tvoros ar kitų dalykų, tuomet pirmiausiai reikėtų kreiptis į advokatą.