Sunkmetis nepažabojo lietuvių noro pirkti pramoginius laivus. Per pirmą šių metų pusmetį šalyje įregistruota tik keliais procentais mažiau vidaus vandenų transporto priemonių nei pernai.

Dešimtys tūkstančių laivų

Pastaruoju metu itin daug pasiturinčių žmonių pamėgo vandens pramogas, tad daugelis jų negaili pinigų prabangioms jachtoms ar greitaeigiams kateriams įsigyti. Tai liudija ir skaičiai – iš viso šiuo metu šalyje įregistruota per 60 tūkst. pramoginių vidaus vandenų transporto priemonių.

Pasak Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko Algivido Dainoro, panašios tendencijos išlieka ir sunkmečiu – šiemet pramoginių laivų įregistruota vos keliais šimtais mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

"Pasaulį užvaldžius finansų krizei, metų pradžioje tikėjomės, kad šiemet norinčių įregistruoti laivus žmonių bus gerokai mažiau nei pernai, tačiau prognozės nepasitvirtino. Mūsų skaičiavimais, šiemet vidaus vandenų transporto priemonių įregistruota tik 7 proc. mažiau nei praėjusiais metais", – patikino A.Dainoras.

Viršininko teigimu, didžiausias laivų registravimo bumas būna pavasarį ir vasarą, tad gali būti, kad šiemet jų bus įregistruota tiek pat ar net daugiau nei pernai.

A.Dainoro pateiktais duomenimis, per septynis šių metų mėnesius iš viso įregistruotos beveik 3,5 tūkst. pramoginės vidaus vandenų transporto priemonės. O per dvylika 2008-ųjų mėnesių – 5,3 tūkst. Šiemet išregistruoti tik 304 laivai.

Nebenori laivų iš JAV

Daugiau nei dešimtmetį į Lietuvą naudotus ir naujus laivus plukdančios bei juos pardavinėjančios bendrovės "Marine Service Klaipėda" direktorius Osvaldas Kudzevičius taip pat teigė nepastebėjęs, kad jų pirkimas būtų itin sumenkęs.

"Žinoma, meluočiau, jei sakyčiau, kad laivai ir toliau labai perkami, bet, kad jų neperka arba perka gerokai mažiau nei anksčiau, irgi netiesa. Tiesiog dabar atkrito tie, kurie tik norėjo juos pirkti, tačiau tie žmonės, kurie planavo ir taupė pinigus, šio pirkinio neatsisako. Laivų gal nuperkama keliais procentais mažiau nei anksčiau", – patikino O.Kudzevičius.

Anot jo, šiuo metu laivų beveik nebeperkama tik iš JAV, tačiau iš Europos jie vis dar paklausūs: "Amerikietiški laivai nelabai kokybiški, be to, ir neekonomiški – jų degalų sąnaudos, kaip ir automobilių, gerokai didesnės. Taip pat kur kas brangiau kainuoja transportavimo išlaidos, mokesčiai. Visa tai klientai dabar labai skaičiuoja ir mieliau renkasi laivus iš Europos šalių, kurie, be visų kitų pranašumų, dar ir kur kas greičiau parvežami į Lietuvą", – paaiškino O.Kudzevičius.

Katerius iškeičia į jachtas

Pirkti pramoginę jachtą ar katerį šiuo metu gana palankus metas – O.Kudzevičiaus teigimu, dabar yra ne tik gerokai didesnė jų pasiūla, bet ir kur kas patrauklesnės kainos. Pramoginiai laivai šiemet atpigo apie 15–20 proc.

Pašnekovo teigimu, jachtų kainos siekia nuo 15 tūkst. iki kelių milijonų litų, o greitaeigiai kateriai kainuoja nuo 25 tūkst. litų. Pasak jo, laivą įmanoma įsigyti ir už 5–7 tūkst. litų, tačiau jie visiškai nepatvarūs ir nekokybiški.

"Kaip būna pigių automobilių, taip yra ir laivų, tačiau jie tikrai netikę. Pavyzdžiui, vidutinišką, gana geros būklės keturvietę jachtą šiuo metu galima įsigyti maždaug už 19 tūkst. litų", – patikino O.Kudzevičius.

Pašnekovas teigė pastebėjęs, kad pastaruoju metu lietuviai mieliau perka ne greitaeigius katerius, kaip anksčiau, o jachtas: "Pastebima tendencija, kad kelerius metus plaukioję kateriais žmonės juos parduoda ir įsigyja jachtas, kuriomis didelio greičio neišvystysi, tačiau jų degalų sąnaudos bus gerokai mažesnės. Taip pat jos yra ekologiškos, nekelia triukšmo. Tai irgi byloja, kad per krizę žmonės laivų neatsisako, bet tiesiog ieško būdų, kaip sutaupyti. Taip pat pastebėjau, kad vis dažniau laivą perka nebe vienas asmuo, bet du trys – kartu įsigijus laivą jį išlaikyti taip pat pigiau", – komentavo O.Kudzevičius.

Anot jo, itin prabangių laivų lietuviai pirkti nelinkę – vidutiniškai už jachtą sumokama apie 70 tūkst. litų, o už greitaeigį katerį – apie 50 tūkst. litų.

Kursai nebepaklausūs

Nors parduodamų laivų paklausa išlieka, kur kas sumažėjo norinčių išmokti juos valdyti. Pasak laivavedžių kursus uostamiestyje organizuojančios bendrovės "Jūros navigatorius" dėstytojo Rimanto Šiušio, šiais metais, palyginti su praėjusiais, norinčių išmokti valdyti laivą žmonių sumažėjo keturis kartus – beveik 75 proc.

"Krizė tikrai juntama, nes vis mažiau žmonių, kurie nemoka valdyti laivų, juos perka, todėl ir į kursus ateina kur kas mažiau. Pikas buvo pernai, kai sulaukėme labai daug naujokų", – prisiminė R.Šiušis.

Pasak jo, nors laivavedžio kursai vyksta visus metus, daugiausia žmonių į juos susirenka pavasarį ir vasaros pradžioje – tada, kai prasideda vandens pramogų sezonas.

Per kursus būsimas laivavedys privalo išklausyti 110 valandų teorijos pagrindus, po kurių Vidaus vandenų laivybos inspekcijoje laiko laivavedžio egzaminą. Taip pat kursų organizatoriai valdyti laivą mokinį pratina ir praktiškai – Kuršių mariose ir Baltijos jūroje.

Asmenys, kurie jau turi laivavedžio pažymėjimą, tačiau nori valdyti galingesnį nei 150 arklių galių laivą, po metų gali lankyti kvalifikacijos kėlimo kursus, o juos baigus ir išlaikius egzaminą, išduodamas naujas pažymėjimas.

Pradedančių laivavedžių kursai trunka apie mėnesį, jų kaina yra 380 litų. Kvalifikacijos kėlimo kursai trunka dvi savaites, jų kaina – 200 litų.

Vogtų laivų neužfiksavo

Norintis įregistruoti pramoginį laivą asmuo inspekcijai privalo pateikti jo įsigijimą liudijantį dokumentą, taip pat laivo korpuso ir variklio dokumentus, kuriuose įrašyti identifikacijos kodai. Jei visi šie dokumentai tvarkingi, atliekama laivo techninė apžiūra, po jos per dešimt darbo dienų savininkui išduodamas laivo bilietas.

"Vandens policija plaukiojančius laivus tikrina nuolatos. Mūsų pareigūnai visoje šalyje reidus atlieka kone kasdien. Kiekvieną kartą į reidus išleidžiame po 10 ar 11 ekipažų, iš kurių kiekvienas inspektorius grįžta mažiausiai su 1–3 protokolais. Labai retai patikrinus laivą nerandama jokių pažeidimų", – paaiškino Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininkas A.Dainoras.

Pasak jo, dažniausiai pasitaikantys pažeidimai: neturi techninio paso, nesilaiko saugumo reikalavimų – laive nėra arba trūksta gelbėjimosi liemenių. Taip pat, anot jo, nustatoma, kad laivavedžiai neturi teisių arba turėtų vairuoti silpnesnio galingumo laivus.

Taip pat per reidus dar sykį patikrinami laivo variklio ir korpuso identifikacijos kodai – taip siekiama išsiaiškinti, ar vandens transporto priemonė nėra vogta. Nors kalbama, kad Lietuvoje laivai dažnai plaukioja naudodami vogtus variklius, kuriuos vagys parveža net pagal užsakymus, A.Dainoras tikino, kad tokių atvejų neužfiksuota.

"Jei laivo variklis bus vogtas, o savininkas mums nepateiks dokumentų, laivas nebus įregistruotas. Kitas dalykas, jei jis dokumentus mums pateiks – tuomet neturime teisės laivo neįregistruoti. Taip pat jokiose duomenų bazėse negalime patikrinti, ar jis vogtas ar ne, nes informaciją apie vagystę iš ES institucijų gauname tik tuomet, kai apie ją savininkas informuoja savo šalies institucijas", – pabrėžė A.Dainoras.

Kol kas, pasak A.Dainoro, Lietuvoje nebuvo išaiškintas nė vienas laivo vagystės atvejis. "Kai gauname informaciją apie pavogtą vandens motociklą ar variklį, iškart savo duomenų bazėje pagal kodus patikriname, ar nesame tokio užregistravę. Tačiau dar nė karto nepasitaikė, kad pavogtas daiktas būtų rastas pas mus. Tikiu, kad vogti daiktai Lietuvoje neužsilieka – jie išgabenami į trečiąsias šalis", – įsitikinęs pašnekovas.