Politikai kartoja visiškai aklai nesekti kitos valstybės patirtimi, bet kaip sumažinti išsikerojusį aukštojo mokslo tinklą, taip pat dar nežino.

Suomių patirtis

Suomiai aukštųjų mokyklų reformos aktą priėmė 2009-aisiais. Tai universitetams suteikė visišką autonomiją – jie atskirti ir nebekontroliuojami valstybės, o pagrindine misija liko švietimas ir tyrimai. Aukštosios mokyklos galėjo savarankiškai nuspręsti, tapti arba viešais, arba privačiais universitetais. Aukštąjį švietimą Suomijoje teikia politechnikumai ir universitetai. Pastarieji pabrėžia mokslinius tyrimus ir teoriją, o politechnikumuose – daugiau praktikos.

Prieš trejus metus Joensuu ir Kuopio universitetai buvo sujungti į Rytų Suomijos universitetą. Helsinkio technologijų universitetas, Helsinkio ekonomikos mokykla bei Menų ir dizaino universitetas tapo Aalto universitetu. Sibelius akademija, Teatro akademija ir Taikomųjų menų akademija buvo sujungti į Menų universitetą.

Iš 21 universiteto liko 15, tuo metu beveik dukart gyventojų skaičiumi mažesnėje Lietuvoje yra 45 aukštosios mokyklos. Lietuva turi net 1,8 tūkst. studijų programų, kai, pavyzdžiui, Suomijoje yra registruota tik 450 studijų programų.

Reforma buvo reikalinga tam, kad universitetai geriau reaguotų į pokyčius, mažiau rizikuotų paskirstydami išteklius, geriau konkuruotų dėl tarptautinio tyrimų finansavimo, bendradarbiautų su užsienio universitetais ir tyrimų institutais, užtikrintų tyrimų ir mokymo kokybę bei efektyvumą, sustiprintų poziciją inovacijomis.

Nebe valstybė, bet pati aukštosios mokyklos vadovybė gali spręsti dėl darbuotojų priėmimo tvarkos – tai suteikė konkurencingumo ir galimybę įdarbinti geriausius specialistus. Suomijoje universitetai gali naudotis finansavimu iš valstybės ir sulaukti investicijų iš verslo. Tai leidžia plėtoti mokslą ir tapti įtakingesniais, apsaugo jų finansinę padėtį ir mokumą.

Iš Suomijos galima pasimokyti vieno dalyko, kuris yra jų stiprybės priežastis – tai investavimas į mokytojus. Mokytojo profesija Suomijoje yra prestižinė, ją renkasi gabiausi absolventai.

Mažiausiai 40 proc. viešojo universiteto tarybos narių yra išorės žmonės. Jie renkami Senato, kurio daugumą taip pat gali sudaryti ne universiteto žmonės. Tarybos pirmininkas ir vicepirmininkas renkami išorės narių. Privataus universiteto valdyba turi septynis narius, iš kurių tris paskiria universiteto steigėjai. Kandidatų skaičius turi būti mažiausiai du kartus didesnis, nei yra vietų. Valdyba skiriama visų universiteto administracijos narių. Tarybos pirmininkas ir vicepirmininkas turi būti išorės žmonės.

Tarp kita ko

Suomijos aukštojo mokslo finansavimo mažinimas

Politechnikumai kitąmet neteks 30 mln. eurų, o per trejus metus bus praradę dešimtadalį finansavimo. Finansavimas buvo sumažėjęs ir prieš tai. Vadinasi, reikės atleisti nemažai darbuotojų ir atsisakyti kai kurių programų. Universitetai kitąmet neteks 75 mln. eurų ir beveik 200 mln. eurų per trejus metus.

Universitetams taip pat teks atsisakyti daugelio studijų programų ir darbuotojų paslaugų. Pavyzdžiui, Helsinkio universitetas paskelbė, kad laikinai atleis 1200 darbuotojų. Suomijoje mokslas yra nemokamas ir visiems prieinamas. Tačiau nuo kitų metų daugelis universitetų pristatys mokestį užsienio studentams iš ne Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalių.

Lietuvos politikai apie aukštąjį mokslą

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas valstietis Eugenijus Jovaiša:

– Lietuvos aukštojo mokslo švietimo tinklo harmonizacija bus vykdoma artimiausiu metu. Bendrieji jos bruožai yra numatyti ir greitu laiku šie klausimai bus pateikti Švietimo ir mokslo komitetui. Peržiūrėjome įvairių šalių patirtį, o Suomijos patirtis mums yra priimtina, tačiau ieškosime savo varianto. Konsolidavimo planų pavyzdys gali būti Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto susijungimas.

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Mantas Adomėnas:

– Bet kurios kitos valstybės automatinis kopijavimas galvojant, kad tai savaime pakels švietimo kokybę, yra naivus. Iš Suomijos galima pasimokyti vieno dalyko, kuris yra jų stiprybės priežastis – tai investavimas į mokytojus. Mokytojo profesija Suomijoje yra prestižinė, ją renkasi gabiausi absolventai. Bet koks bandymas perkelti turinį pavirstų dar vienu mokyklą varginančiu reformos projektu ir neduotų norimų rezultatų. Kalbant apie universitetų konsolidavimą, yra mažai valstybių, turinčių tokį išsikerojusį universitetų tinklą, kuris reikalauja dramatiško sujungimo.

Švietimo ir mokslo ministerija turėtų pasamdyti konsultantus, sukurti grupę, kuriai galėtų vadovauti aukštojo mokslo vadybininkai, turintys tokio jungimo patirtį – nesvarbu, iš kokios valstybės. Konkreti tokių žmonių patirtis būtų nepaprastai vertinga. Nereikia manyti, kad kitur veikiantys receptai veiks ir čia, jeigu kitos sąlygos skirsis.

Per daug abiturientų stoja į universitetines aukštąsias mokyklas, žymiai didesni srautai turėtų krypti į kolegijas ir profesinį rengimą, kurį taip pat reikia pastatyti ant tvirtesnių pagrindų.

Švietimo ir mokslo komiteto narys liberalas Gintaras Steponavičius:

– Suomijoje sujungus labai skirtingų pakraipų universitetus yra siekiama ambicingų tikslų, kad jų universitetai būtų tarp geriausių pasaulyje. Turime vienyti pajėgas, nes studentų mažėja, o turimus resursus reikia naudoti efektyviai.

MOSTA tyrimas atskleidė aukštųjų mokyklų būklę ir pokyčius per pastaruosius metus. Tiek Vilniuje, tiek Kaune universitetų jungimasis yra svarbus. Mažesni universitetai nebūtinai praloštų susijungę su didesniais ar stipresniais universitetais. Kalbu apie Lietuvos sporto ir Aleksandro Stulginskio universitetus Kaune, Vilniuje galėtume atrasti LEU pavyzdį. Paprastai jungimasis veda į pajėgų suvienijimą ir galimą sinergiją. Kitas klausimas – regionų universitetai.

Ką daryti su Klaipėdos ir Šiaulių universitetais? Yra keli galimi scenarijai – arba jie tampa stipresnio, vieno iš nacionalinio universitetų padaliniu, arba vienijasi tarpusavy. Kai kuriais atvejais sinergija gali būti iš universitetų jungimosi su kolegijomis, pavyzdžiui, Šiauliuose. Milžiniški resursai neefektyviai naudojami, o jie galėtų būti nukreipti į dėstytojų atlyginimų didinimą.