Pusė šalies politinio elito šią savaitę leipsta iš juoko: irgi mat, kauniečiai sumąstė Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) persikelti arčiau naujojo jos vadovo namų, į Kauną. Tąsyk Susisiekimo ministeriją esą vertėtų perkraustyti į Klaipėdą, arčiau Masiulių šeimos, Vidaus reikalų – į Palangą...

ŽŪM perkraustymo kritikai kažkodėl mena nepavykusį Nikitos Chruščiovo laikų eksperimentą, o naują idėją menkina nė nesistengdami gilintis į esmę, nesiūlydami palaukti audito, kuris įvertins ŽŪM nekilnojamąjį turtą, nesiūlo išnagrinėti perkėlimo kaštų ir poveikio valstybei administruoti. Didžiausias kritikos objektas – naujojo ministro ūkelis, iš kurio važinėti į kabinetą, esantį Vilniuje, Gedimino pr. 19, Kazimierui Starkevičiui esą per toli.

Ar galėjome tikėtis kitokios "centro" reakcijos? Vargu, juk absoliuti dauguma į Vilnių sugužėjusių parlamentarų, valdininkų bei apžvalgininkų žino tik vieną miestą Lietuvoje – Vilnių. Tik čia galima išties gyventi, tik čia gali vykti verslas, tik čia verta organizuoti renginius, daryti karjerą ir apskritai prasimušti į žmones.

Kauno miesto vadovai su tuo kategoriškai nesutinka ir bent jau sako dėl ŽŪM kausiąsi iki paskutiniųjų. Ar ši kova bus sėkmingesnė nei mūšiai dėl pinigų arenai, Viešojo logistikos centro – kita kalba. Aišku tik viena – vieniems "miestiečiams", bet "rajono" pagalbos, patempti antklodę savo (kauniečių, ne Kauno politikų) pusėn vargiai pavyktų. Ženklų, kad abi Kauno valdžios ketintų suremti pečius šiam reikalui, kol kas nematyti: "rajonas" gūžčioja pečiais – ne metas apie persikraustymą galvoti, kai ekonominė krizė už vartų krizena. Taip ir norisi žnybtelėti: ne kliūčių didžiajam persikraustymui ieškokite, ponai, o suokite gražiais balsais apie šią idėją, "piarinkite" Akademiją su Noreikiškėmis, jos palankią geografinę padėtį ir "kadrus".

Ministerija – ne koks Karo technikos muziejaus, kad ir kaip gaila būtų pastarojo: tai galimybė Kaunui (rajonui ir miestui) tapti tuo, ko nori jau seniai – antruoju šalies miestu ne vien pagal gyventojų skaičių, bet ir politinį svorį.

Paklausius kai kurių merų ir jų atstovų, negali negalvoti, kad vietos valdininkus kankina ne ekonominės krizės nuojauta, bet idėjų krizė, todėl kitos partijos pasiūlymai yra blogi vien todėl, kad ji išsprūdo kitos partijos atstovui.