Pereiti į pagrindinį turinį

Apie islamą ir migrantų kasdienybę Lietuvoje – iš pirmų lūpų

2021-09-13 13:03
DMN inf.

Ruklos pabėgėlių priėmimo centro atstovai, pasitelkę ekspertus ir Lietuvoje bandančius įleisti šaknis užsieniečius, vietos bendruomenes ir įvairių įstaigų specialistus kviečia apie migrantų ir pabėgėlių problematiką sužinoti iš pirmų lūpų. Penktadienį vienas projekto „Bendruomeniškumo skatinimas Lietuvoje“ renginių vyko Jonavoje. Pirmadienį renginiai vyks Raseiniuose, penktadienį – Vilniuje.

Daugialypė kultūra

„Pasaulis vis labiau globalėja ir kultūrų susidūrimo neišvengsime. Jeigu norime dirbti, palaikyti politinius, ekonominius santykius, turime turėti žinių apie kitas kultūras“, – kalbėjo Arabų kultūros forumo vadovė, arabistikos studijų lektorė Maritana Larbi.

Ji Jonavos kultūros centro salėje renginio dalyvius supažindino su islamo pradžiamoksliu, aptarė stereotipus ir mitus. Kitų kultūrų išmanymas nuvykus svetur padės elgtis pagarbiai jų tradicijoms, lengviau suprasime pas mus atvažiuojančius ir bandančius gerbti bei bandyti prisitaikyti prie mūsų kultūros.

Anot arabistikos žinovės, islamo civilizacija yra labai daugialypė ir skiriasi priklausomai nuo regiono, šalies, vietovės, todėl neįmanoma iš karto kalbėti apie visas arabiškas bendruomenes. Yra 22 arabiškos šalys, kuriose kartu gyvena ir kitų religijų žmonės, kas taip pat turi įtakos tradicijoms, papročiams.

Kalbant apie islamą nederėtų vadovautis vien informacija apie bendrą situaciją, moterų padėtį Afganistane, nes tai, kas ten vyksta, yra labiau išimtis. „Mitas, kad visos islamą išpažįstančios moterys yra beteisės, užguitos. Tikrai ne. Aišku, daug kas priklauso nuo moters socialinės padėties. Šiaip mergaitės yra labai mylimos, šeimos atidžiai renka būsimus vyrus“, – pasakojo M. Larbi.

Vienų feminisčių nuomone, islamas apsunkino moterų padėtį, kitų – kad kaip tik palengvino. „Vienos islamo feminizmo atstovės nori eiti dirbti, gyventi pagal Vakaruose įsigalėjusį supratimą, kitos eina į demonstracijas, nes nori gyventi pagal Koraną, yra už tradicinį  šeimos modelį“, – teigė lektorė.

Mergaitės skatinamos mokytis, daug arabių moterų yra su aukštuoju išsilavinimu, bet po studijų didžioji dalis jų lieka namuose. Artimuosiuose Rytuose dirba 28 proc., Saudo Arabijoje – 10 proc. moterų.

Tradicinis moters vaidmuo – šeimos saugotojos ir globėjos. Ji atsakinga už vaikų priežiūrą, auklėjimą, vyro psichologinę gerovę ir pan., o vyras atsakingas už materialinį šeimos aprūpinimą. Tad kai vakarietės gailisi arabių moterų, šios gailisi vakariečių, kad joms tenka eiti į darbą, o dar ir rūpintis namais bei vaikais.

Sudaromos santuokos sutartys, į kurias būsima žmona gali įtraukti įvairias būsimo gyvenimo sąlygas ir turtinius klausimus. Musulmonų tradicijoje įteisintos ir skyrybos. Pavyzdžiui pagal šafii klasikinę teisinę tradiciją, po skyrybų vaikas iki septynerių metų privalo likti su mama, po to vyras gali kreiptis į teismą. Pagal Koraną, negalima rūkyti, vartoti alkoholio, narkotikų.

Kalbėdama apie mums nepriimtinus kultūrų skirtumus, ji klausė, kodėl arabams turime diktuoti sąlygas, kaip jiems gyventi savo šalyse. „Pokyčiai turi būti natūralus procesas, jie patys turi kovoti už savo teises, patys turi priimti dalykus arba ne“, – kalbėjo M. Larbi.

Teisininko įžvalgos

Advokatas, Mykolo Romerio universiteto docentas Laurynas Biekša nagrinėjo mitus apie prieglobsčio prašytojus, pabėgėlius.

Visų pirma, jis paneigė vyraujantį mitą, kad jeigu atvykėlis mieliau rinktųsi gyventi, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur jo lauks geresnės ekonominės sąlygos, o ne Lietuvoje, jis nėra pabėgėlis.

Anot L. Biekšos, natūralu norėti sau ir savo vaikams kuo sotesnio gyvenimo, todėl pirmiausia reikia žiūrėti, ar žmogus savo tėvynėje yra persekiojamas dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų.

Patirtys Lietuvoje

Renginio dalyviais tapo ir keli užsieniečiai, dalijęsi savo patirtimi Lietuvoje. Viena jų – japonė Hiroko Harada, siekianti čia įkurti savo restoraną. Kitas – baltarusis Sviataslav Miliaikovsky. Jie nuoširdžiai atsakinėjo į mokinių klausimus ir kartu diskutavo, juokavo.

H. Harada neslėpė, kad prieš atvykdama įsivaizdavo, kad mūsų šalis – šviesiaplaukių moterų ir mažai besišypsančių žmonių kraštas. Ji netruko įsitikinti, kad esame draugiški, visada pasiruošę padėti, tačiau jai sunku susirasti draugų dėl savo uždaresnio būdo.

Nemažai klausimų sulaukė ir su pabėgėliais, neteisėtais migrantais tiesiogiai susiduriantys Raudonojo Kryžiaus atstovai. Jie net yra sudarę sąrašus dažniausių visuomenės užduodamų klausimų, susijusių su migrantais, ir atsakymų į juos.

Dažniausias klausimas – ar migrantų stovyklos įkūrimas nesukels pavojaus vietiniams gyventojams. „Tai yra žmonės, kurie atvyko ne iš gero gyvenimo, tarp jų yra labai daug pažeidžiamų žmonių“, – kalbėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė, paminėjusi, kad yra nemažai žmonių, turinčių negalią, su nutrauktomis galūnėmis ir pan.

Migrantų srautas – labai įvairus. Žmonių yra iš 37 valstybių, ir priežastys, kodėl ryžosi palikti namus, gali būti labai skirtingos.

„Situacija yra tokia, kokia yra. Jų Lietuvoje yra 4 tūkstančiai. Šiuo metu yra 36 taškai, kuriuose šie žmonės yra apgyvendinti. Normalu ir žmogiška, jei kiekvienas prisidėtume, kuo galime. Aš matau šeimas, besilaukiančias moteris, vaikus, kurių nemažai yra su sudėtingomis sveikatos situacijomis. Žmogiška tais žmonėmis pasirūpinti, koks bebūtų jų statusas“, – akcentavo E. Samuchovaitė.

Jos žiniomis, palapinėse vis dar apgyvendinta apie 1500 žmonių, tarp kurių – ir maži vaikai, o jau ruduo.

Vienos renginio dalyvių – Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos dvyliktokės pasakojo, kad dėmesio centre atsidūrusios migrantų krizės akivaizdoje labiausiai buvo įdomu išsamiau sužinoti apie islamą.

Lanko darželius, mokyklas

„Bendruomeniškumo skatinimas Lietuvoje“ renginius kuruojanti Ruklos pabėgėlių priėmimo centro projektų valdymo vadovė Eglė Renkauskienė teigė, kad projektas apima  seminarus, diskusijas, sportines veiklas, vasaros dienos stovyklas.

Renginiai skirti užsieniečiams, vietos bendruomenėms, įvairių su užsieniečiais dažniausiai susiduriančių įstaigų atstovams. Tikimasi, kad pažintis su kultūrų skirtumais, asmeninėmis istorijomis, vietiniams gyventojams įneš aiškumų, subliukš bent dalis mitų ir nepagrįstų baimių, padės lengviau integruotis užsieniečiams visuomenėje.

Netoli Jonavos jau seniai veikia Ruklos pabėgėlių priėmimo centras, prie kurio šiuo metu kyla konteinerių miestelis. Jame bus galima apgyvendinti 500 žmonių. Dalis migrantų įkurdinta Raseiniuose, o Vilniuje netrukus bus atidarytas Pabėgėlių priėmimo centro filialas, kuriame  gyvens pažeidžiamos grupės, todėl šie miestai ir pasirinkti kaip tikslinės vietos, kad vietiniai gyventojai gautų kuo daugiau tikslios, objektyvios ir kuo konkretesnės informacijos apie viską, kas susiję su migrantų apgyvendinimu šalia jų. O taip pat renginiuose laukiami užsieniečiai, Lietuvoje gyvenantys bet kokiu statusu.

Ruklos miestelis yra raminantis pavyzdys, kaip migrantų apgyvendinimas nekelia jokio pavojaus vietinėms bendruomenėms. Turintys leidimą palikti centrą migrantai turi darbus, jų vaikai eina į vietinius vaikų darželius, mokyklas.

„Ir įstaigų atstovams kyla klausimų, ir vietiniams gyventojams. Ateiname su žiniomis ir patirtimi, praktika“, – kalbėjo E. Renkauskienė.

Straipsnis užsakytas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų