Ko siekia Rusija ir kaip turėtų reaguoti ne tik Lietuva, Suomija, bet ir galbūt visas NATO aljansas, plačiau pakomentuos Seimo užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis. 

– Gal jums žinoma, kiek konkrečiai jūrinės teritorijos rusai planuoja atkąsti nuo Lietuvos? 

– Kalbame apie kilometrus. Tačiau tai yra toks pareiškimas, kuris niekuo neparemtas. Rusija stengiasi sudaryti kuo daugiau įtampos židinių tam, kad išgąsdintų atsargiausius NATO sąjungininkus ir sukurtų nenuspėjamumą. Manau, kad čia yra pagrindinis jų tikslas – išgąsdinti atsargiausius ir suskaldyti NATO.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kalbant apie jūrinius pajėgumus, tai NATO pajėgos nesulyginamai viršija rusų pajėgas. Jeigu žiūrint iš juridinės pusės, tai tos sutartys, kurias Lietuva pasirašė su Rusija 1997 metais, jos nenumato jokių galimybių denonsuoti jas. Tiesa, vienoje sutartyje yra taip parašyta: dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje, bet kokie šalims iškilę klausimai, dėl šios sutarties nuostatų taikymo, bus sprendžiami derybomis pagal tarptautines teisės normas. Kaip ir sakau, manau, tai labiau provokuojantys pasisakymai ir Lietuvos visuomenės jie tikrai neišgąsdins. Mes ne tokių gąsdinimų esame girdėję.  

– Jeigu rusai vienašališkai pakeičia sienas, ar sienų, jūrinių kuolelių perstumdymas nereiškia, kad tai jau tam tikras karinis aktas veržiantis į kitos šalies teritoriją? 

– Tai yra bandymas išsitestuoti vadinamąsias raudonąsias linijas, iki kiek NATO gali nereaguoti. Manau, labai gerai, kad mūsų Vyriausybė pasakė, kad jau konsultuojasi su sąjungininkais. Rusija nori sukelti sąmyšį, nori, kad tokios naujienos kaip, Rusija atsiima dalį Baltijos jūros, Rusija uždaro Suomiją, patektų į pirmąsias medijos antraštes.

– Signataras Albinas Januška pareiškė, kad Kremlius taip įžūliai elgiasi, nes žino, kad rimto atsako iš NATO nebus. Ar yra tiesos? 

– Karas prieš Ukrainą tikriausiai ir patiems atsargiausiems parodė, kad su Rusija derėtis jokių perspektyvų nėra, išskyrus vieną  – nusileisti, pasiduoti ir atsiduoti. Tik taip mato Rusija savo tariamas derybas su partneriais.  

– Suomijos tarptautinių santykių ekspertai jau sako, kad Kremlius, savo nuožiūra keičiamose sienų teritorijose jūroje, siekia sukurti „pilkąsias zonas“ – zonas karinėms provokacijoms ir trikdžiams. Tad net turistinės civilių kelionės tarp Klaipėdos ir Gdansko gali tapti nesaugios. Ar jie teisūs? 

– Rusija mokosi iš vyresniojo brolio – Kinijos. Jie kažką panašaus kuria Taivano sąsiauryje tarp Taivano ir tarp kontinentinės Kinijos, kur kartas nuo karto amerikiečiai praplaukia parodydami, kad čia galima plaukioti. Manau, kad tokia galimybė yra, bet vėlgi, priklausys nuo to, kaip atsakys NATO.  

– Tarkime, visa tarptautinė bendruomenė viešai smerkia ir nepripažįsta vienašališko sienų perstumdymo, kur anksčiau buvo Lietuvos ir Suomijos teritorijos, tačiau staiga ten atsiranda Rusijos laivai, galbūt ir kariniai. Ką mes tada darome? 

– Jeigu yra NATO, tai jie atsakytų taip, kaip reikia atsakyti, o jeigu NATO nebebus, kuo netikiu, tai tada jau daug rimčiau reiks galvoti ką daryti. Tačiau netikiu, kad tokia diena ateis.