Apie ukrainiečių integravimą Lietuvoje: iš krizių visada reikia paimti kas geriausia Pereiti į pagrindinį turinį

Apie ukrainiečių integravimą Lietuvoje: iš krizių visada reikia paimti kas geriausia

2022-03-23 15:03 klaipeda.diena.lt inf.

1 tūkst. – tiek maždaug per vieną dieną Lietuvoje registruojasi ukrainiečių. Akmenės rajonas turi patirties integruojant bėgančias nuo karo Ukrainoje šeimas. LNK interviu – su Akmenės rajono meru Vitalijumi Mitrofanovu.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

– Papasakokite apie savo patirtį. Kiek jūsų rajone yra šeimų arba buvo prieš Rusijos invaziją į Ukrainą?

– 2014 m. savivaldybėje pajautėme tam tikrą antplūdį būtent šeimų iš Ukrainos, pagrinde iš Donecko ir Luhansko. Gal jie rinkosi Akmenę todėl, kad tuo metu rajone buvo labai pigus nekilnojamasis turtas – už 1 ar 2 tūkst. galėjo įsigyti būstą. Pabėgusiam žmogui pats svarbiausias dalykas – būstas ir saugumas. Turėjome gal dvylika ne Lietuvos pilietybės moksleivių, kurie mokėsi mūsų mokykloje, integravosi. Aišku, patirtis slogi, nes iš dalies šie žmonės vėliau negavo leidimų gyventi Lietuvoje. Kuriuos sutinku nuo tų laikų, klausiu, kokiu teisiniu pagrindu jie čia – pagrinde visi su lenkiškomis vizomis, nes mūsų valdžia ir Vyriausybė tada traktavo, kad Donecke ir Luhanske nėra karinio konflikto ir nėra galimybės suteikti pabėgėlio statuso, humanitarinės pagalbos.

– Ar yra nerimo, kad dabar gali būti lygiai taip pat: pasibaigs karas ir valdžia sakys, kad ukrainiečiai turi grįžti. Ukrainos miestai yra sugriauti, beje, jūsų miestas net turėjo sutartį su Mariupoliu, kuris suniokotas.

– Yra nerimo. Ryte per radiją Migracijos departamento vadovės ir kai kurių universitetų atstovai šnekėjo, kodėl mes, lietuviai, įsijungėme į perdėtai biurokratinį dalyką. Daugelis šalių, pvz., Vokietija, Anglija, dabar atvykusiems pabėgėliams jau suteikė trejų metų leidimą gyventi šalyse. Po metų vėl kompiuterius nešime į sporto sales ir tikrinsime, kaip jie integravosi, ar turi darbo, namus. Užsikrausime didžiuliu darbu. Manau, kad jau šiandien turėtume aiškiai pasakyti ir suprasti, ko mes norime iš žmonių, kurie atvyko, ar mes suteikiame tik laikiną gyvenamąją vietą, bet kur jie grįš, kai nėra pusės Charkivo, Mariupolio nebėra. Ar bus vėl kažkoks biurokratinis sprendimas, ar jie turi darbo, ar ne, moksleiviai jau bus šiek tiek integravęsi į mūsų visuomenę ir veiklą. Pas mus dabar Akmenėje jau daugiau negu 40 vaikų užsiregistravo į ugdymo įstaigas. Dar apie 20 vaikų greičiausiai nesiregistruoja, nes tikisi, kad jie čia laikinai. Nerimo tikrai bus, nes kaip bus vertinama, ar palikti, ar nepalikti Lietuvoje, ar pratęsti leidimą. Niekas šiandien negali atsakyti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad 3,5 mln. žmonių jau kirto Ukrainos sieną ir didžioji dauguma jų atvyko į Lenkiją. Dabar Lietuvos centrinė valdžia sako, kad daroma viskas, kad ukrainiečiai integruotųsi sklandžiai. Jau paminėjote, kad turite turbūt tris užpildytas klases vaikų, kuriuos galėtumėte mokyti ukrainietiškai. Ką jūs galite pasakyti, ar tikrai visas procesas sklandus?

– Manau, banga gali didėti. Mes tam rimtai ruošiamės. Šiuo atveju mums, kaip Akmenės rajonui, ateityje gali būti lengviau ir pagrindinis tikslas ir uždavinys – juos įdarbinti. Kalbėjau su mūsų verslu, su Laisvosios ekonominės zonos, kuri plečiasi, atstovais, dabar reikės maždaug 800 darbo vietų. Seniau kalbėjau su vieno Vokietijos miesto meru, nes jie buvo jau susidūrę su sirų krize, kai į 70 tūkst. miestelį įsikėlė 1 200 sirų. Klausiau, su kokiomis problemomis susiduria, jis pasakė: reikia išspręsti du klausimus ir problemų tikrai nebus, t.y. apgyvendinti kažkur ir mokyti vokiečių kalbos, o paskui jie savaime ir darbus, ir verslus susikuria, aišku, reikia ir padėti. Jie turi tapti visaverčiais mūsų piliečiais. Ar mes šiandien kaip valstybė to norime ir kiek mes galime priimti? Lietuva nukraujavusi – emigravę daugiau kaip 300–400 tūkst. žmonių. Tam tikras sugrįžimas ir papildymas demografine prasme išspręstų ir darbo jėgos, ir tam tikros subkultūrinės mainos problemas, išspręstų nemažai ir dabartinių Lietuvos problemų. Visada sakau, kad iš tam tikrų krizių reikia visada paimti kas geriausia ir jas panaudoti savo labui.

– Kiek atvykėlių iš Ukrainos padėtų pakelti visą rajoną?

– Kalbant apie darbo vietas, jeigu jas papildytų kokie 300 iš kitų šalių, būtų labai gerai. Aišku, bus ir problemų, bus, kurie nenorės dirbti,  socialinių įtampų, bet šiuo metu, kaip savivaldybėje juokauju, mums reikėtų priimti apie 1 tūkst. žmonių. Ruošiame ir tam tikrų mokyklų patalpas, įrengiame virtuves, bendrabučius, ruošiamės antplūdžiui, kai gali būti bombarduojami didieji miestai – Dnepras, Kyjivas. Prognozavau, diskutuodamas su Vidaus reikalų ministerija, kad Lietuva tikrai sulauks apie 100 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos ir mes turime pasirengti. Pas mus kyla problemų su registracija, kai žmonės papuola į tam tikrą vakuumą iki gaunant leidimą gyventi, atsiranda daug įvairių biurokratinių problemų, o jiems reikia pagalbos čia ir dabar. Visas krūvis tenka savivaldai, nes reikia ir socialinius dalykus išspręsti, ir sveikatos priežiūros. Mes tas problemas sprendžiame.

Daugiau naujienų