Lietuvos studentų sąjungos (LSS) vykdytas tyrimas atskleidžia, kad 5 proc. apklaustų studentų tvirtina patyrę seksualinį priekabiavimą. Dažniausiai tarp priekabiautojų (55 proc.) - dėstytojai.

Apklausa taip pat parodė, kad daugiau nei du trečdaliai Lietuvos universitetų studentų patiria psichologinį smurtą ir tai, kad 9 iš 10 psichologinį smurtą patyrusių studentų apie jį nepraneša.

Daugiau nei trečdalis (37 proc.) bakalauro ir tiek pat magistro studentų teigė akademinėje aplinkoje patyrę psichologinį smurtą.

Dažniausiai pasitaikančios psichologinio smurto formos buvo nemalonus sarkazmas, siekis išjuokti ar pažeminti kitą bei pasikartojančios neigiamos pastabos ir komentarai.

Net 73 proc. studentų, rodo apklausų duomenys, sako, kad psichologinį smurtą yra patyrę iš dėstytojų. 56 proc. atsakiusiųjų tvirtino, kad psichologinį smurtą patyrė iš kitų studentų.

LSS inicijuota apklausa rodo, kad seksistiniai juokeliai yra labiausiai paplitusi seksualinio priekabiavimo forma.

5 proc. apklaustųjų akademinėje aplinkoje sakęsi patyrę seksualinio priekabiavimo apraiškas. Tarp pripažinusiu, kad jų atžvilgiu buvo taikomas seksualinis smurtas, 55 proc. tvirtino, kad seksualiai priekabiavo dėstytojai, o 49 proc. sakė, kad smurtavo kiti studentai.

LSS atliktas tyrimas taip pat atskleidė kitą problemą - net 91 proc. patyrusių psichologinį ar seksualinį smurtą niekam nepranešė.

Dažniausiai pasitaikantys atsakymai, kodėl niekur nesikreipė, yra baimė, kad tai turės įtakos tolesniems studijų rezultatams ir baimė, jog niekas nekreips dėmesio.

51 proc. pagalbos po psichologinio ar seksualinio smurtavimo ieškojusių respondentų sakė, kad pagalbos sulaukė. Tačiau 30 proc. sakėsi, kad nepaisant to, kad kreipėsi dėl jų atžvilgiu taikyto psichologinio ar seksualinio smurto, pagalbos nesulaukė.

Išdrįsti pranešti apie psichologinį smurtą, seksualinį priekabiavimą, anot apklausos rezultatų, studentus paskatintų anonimiškumo užtikrinimas (70 proc.), aiški skundų priėmimo bei nagrinėjimo tvarka (50 proc.), žinojimas, kur galima ieškoti pagalbos (40 proc.), kaltojo nubaudimas (46 proc.) bei nemokama pagalba (28 proc.).

Studentai tvirtina, kad informacijos apie psichologinę pagalbą aukštosiose mokyklose yra per mažai.

Daugiau nei pusė (64 proc.) apklaustųjų nežino, nėra tikri, ar jų aukštojoje mokykloje yra prieinama psichologinė pagalba, o 8 proc. teigė, kad tokia pagalba jų aukštojoje mokykloje prieinama nėra.

64 proc. atsakiusiųjų, kad tokia pagalba neteikiama, teigė norintys, kad aukštojoje mokykloje ji būtų prieinama ir tik 6 proc. sakė, kad jiems tokia pagalba nereikalinga.

LSS balandžio-gegužės mėnesiais vykdė tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, kokia yra studentų psichologinė būklė ir ar jie patiria psichologinį smurtą ir (ar) seksualinį priekabiavimą akademinėje aplinkoje.

Tyrime dalyvavo 2072 respondentai iš Lietuvos aukštųjų mokyklų.