Paklausti, ar, jų nuomone, šalyje yra didelė terorizmo rizika, teigiamai atsakė 13 proc. Lietuvos gyventojų. Bendrai Europos Sąjungos šalyse taip manė 40 proc. apklaustųjų. 43 proc. lietuvių mano, kad Lietuvoje yra vidutinė terorizmo rizika, ir dar tiek pat – kad ji maža. Europoje laikančių terorizmo grėsmę maža vidutiniškai yra 11 proc.

Mažiausiai terorizmo grėsmės įžvelgia Slovėnija, Estija ir Latvija. Lietuva šioje statistikoje yra šešta.

Terorizmo grėsmę kaip didžiausią vertina Prancūzija, Didžioji Britanija ir Belgija.

40 proc. lietuvių mano, jog veiksmingiausia kovoti su terorizmu pasaulio mastu, o 30 proc. – ES mastu. Vidutiniškai ES šalyse taip mano atitinkamai 38 ir 23 proc. gyventojų.

Kaip ir dauguma europiečių, lietuviai respondentai nurodė, jog Europos Sąjunga turėtų atlikti didesnį vaidmenį kovojant su terorizmu ir sprendžiant nedarbo problemas: didesnį ES vaidmenį kovoje su terorizmu norėtų matyti 82 procentai europiečių ir 76 procentai lietuvių, didesnio ES rūpesčio nedarbu pasigenda 77 procentai europiečių ir 78 procentai lietuvių.

Paklausti apie kovos su terorizmu formas, 58 proc. lietuvių akcentavo poreikį stiprinti išorės sienų apsaugą (ES vidurkis – 39 proc.). Lietuviams svarbesnė atrodo ir kova su ginklų kontrabanda (46 proc., palyginti su 35 proc. ES vidurkiu). Tuo tarpu kova su terorizmo šaknimis bei radikalėjimu, kuri pagal europiečių vidurkį laikoma antra efektyviausia kovos prieš terorizmą priemonė (31 proc.), lietuviams atrodo mažiau svarbi – ją kaip tokią įvardijo 27 proc. respondentų. Taip pat mažiau svarbus lietuviams atrodo geresnis ES šalių policijos ir žvalgybų tarnybų bei EUROPOL bendradarbiavimas (atitinkamai 27 ir 36 proc.).

Efektyviausia kovos su terorizmu priemone europiečiai laiko kovą su teroristinių grupių finansavimu (42 proc.), Lietuvoje taip manė mažiau – 36 proc. respondentų.

49 proc. lietuvių įsitikinę, kad sumažinti radikalizaciją padėtų kova su skurdu ir socialine atskirtimi. Ši priemonė kaip pagrindinė įvardijama ir visų europiečių (39 proc.).

Lietuviai stipresnio ES vaidmens taip pat norėtų, kovojant su mokesčių sukčiavimu (74 proc.), saugant išorės sienas (72 proc.) ir migracijos klausimais (67 proc.). Pageidaujančių daugiau galių sveikatos ir socialinės apsaugos, ekonominės politikos ir žemės ūkio srityse Lietuvoje yra daugiau negu vidutiniškai ES, o aplinkosaugos bei lyčių lygybės srityse – mažiau. Palyginti su ES vidurkiu (55 proc.), Lietuvoje gerokai mažiau manančių, jog ES turėtų būti aktyvesnė moterų ir vyrų lygybės klausimais (39 proc.).

Respondentų taip pat buvo klausiama, ar, jų nuomone, gera yra ES nuostata, kad šalys narės turi teikti viena kitai pagalbą ginkluotos agresijos atveju. Kaip gerą šią nuostatą įvardijo 85 procentai europiečių, o Lietuvoje palaikymas buvo dar didesnis ir siekė 90 proc. Kritiškiausiai šią nuostatą vertino Austrija, kurioje 21 procentas respondentų ją laiko bloga.

74 procentai europiečių nurodė, kad tai, kas juos vienija, yra svarbiau nei tai, kas juos skiria. Lietuvoje taip manančių yra dar daugiau – 85 procentai: tai trečias didžiausias rezultatas po Maltos ir Švedijos. Latvijoje taip mano kiek mažiau respondentų nei ES vidurkis – 71 proc., o Estija, kurioje taip mano 67 proc. respondentų, yra trečia nuo galo po Prancūzijos ir Ispanijos.

Kaip pranešė Europarlamento spaudos tarnyba, daugeliu piliečiams rūpimų klausimų Europos Parlamente šiuo metu svarstomi teisės aktų ir rezoliucijų projektai. Artimiausiu metu europarlamentarai balsuos dėl terorizmo prevencijos priemonių stiprinimo ir griežtesnės šaunamųjų ginklų kontrolės, taip pat pateiks rekomendacijas dėl kovos su mokesčių vengimu. Kitą savaitę Strasbūre rengiamoje plenarinėje sesijoje bus sprendžiama dėl siūlymo sustiprinti ES išorės sienų apsaugą įsteigiant Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybą.

Balandžio 9–18 d. atliktoje apklausoje dalyvavo 27969 žmonės iš visų 28 ES šalių.