Ministerijos teigimu, sumažėjus užtvankų, pagerėtų žuvų migracijos sąlygos, todėl planuojama vienas užtvankas griauti, o likusių veiklą sugriežtinti, pavyzdžiui, savininkams įvesti mokesčius už naudojamą vandenį. 

Labiausiai hidroelektrinės nepatenkintos ministerijos planu dar šiemet atšaukti leidimą mažosioms jėgainėms (iki 10 MW) naudoti užtvankų sukurtą vandens spaudimą elektrai gaminti nemokant už vandenį. Lietuvos hidroelektrinių asociacijos vadovas Vilmantas Tornau prognozuoja, kad toks mokestis kainuos ir hidroelektrinių savininkams, ir valstybei.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius ministerijos planus Seimo Aplinkos apsaugos komitete pavadino „baltarusiška nacionalizacija“ ir siūlė pirmiausia apsispręsti dėl užtvankų vaidmens ateityje, o jau tada kurti planą, kaip ir kokias ardyti.

Mokestis skatins hidroelektrines nutraukti veiklą

Seimo Aplinkos apaugos komiteto posėdyje parlamentarams V. Tornau tvirtino, kad valdžiai įvedus mokestį už vandens panaudojimą, mažosios hidroelektrinės, kurios dabar  pagamina apie 4 proc. iš atsinaujinančių išteklių gaunamos elektros, nustotų funkcionuoti.

„Jeigu bus įvestas kažkoks mokestis už gamtos išteklius, čia, turbūt, turima galvoje už vandens panaudojimą, turbūt uždėtumėt kryžių ant hidroelektrinių ir šie 100 objektų, turbūt, užsidarytų, nes turbūt neapsimokėtų rinkos sąlygomis dirbti. Dabar elektros kaina nėra didelė. Tiesiog nusipjautumėt šaką ant kurios patys sėdite, nes savivaldybėms elektrinės, kurios nuomojasi užtvankas, moka didelius nuomos mokesčius“, – aiškino jis.

V. Tornau prognozuoja, kad taip pat būtų prarasta šimtai darbo vietų šalies regionuose, o mokesčių netekimai per metus siekti iki 3 mln. eurų.  

Pasak V. Tornau, dabar hidroelektrinės įrengtos prie 96 užtvankų.  Jo teigimu, prie užtvankų esančių hidroelektrinių savininkai nėra prieš žuvų takų statybas, tačiau nori, kad būtų atsižvelgta, kaip tai pakeis čia elektrą gaminančių verslininkų ekonominius rodiklius. 

„Jeigu elektrinės praranda dalį pajamų, tai galėtų jas susigrąžinti eksploatuodamos žuvitakius, nes juos vis tiek reikia prižiūrėti“, – kalbėjo V. Tornau.

M. Nagevičius įsitikinęs, kad prieš rengiant įstatymų pataisas, reikia apsispręsti, ar apkritai Lietuvai reikalinga hidroenergetika, ar būtų plėtojama tik saulės ir vėjo energetika.  

Jis mano, kad dėl mažųjų hidroelektrinių ir užtvankų likimo turėtų spręsti ne tik nevyriausybininkai bei Aplinkos ministerija, bet ir Energetikos ministerija su savivalda.

„Naudojama tokie argumentai, kad mažai pagamina (hidroenergetikos sektorius – BNS) elektros, todėl statykime daugiau saulės jėgainių, bet nepakeičia hidroelektrinių saulės energija“, – komitete tvirtino energetikos ekspertas.   

Užtvankų reforma

Aplinkos ministerija ne tik ketina apmokestinti vandenį, kurį naudoja prie užtvankų esančios hidroelektrinės, bet ir pradėjo aiškintis, kurias užtvankas apsimoka iš viso nugriauti ir kokiais tempais, nes jų išardymas pagerintų žuvų migracijos sąlygas. 

Kaip BNS pranešė Aplinkos ministerija, šiuo metu organizuojamas viešasis pirkimas dėl užtvankų įvertinimo studijos, truksiančios metus, pirkimo. Ji kainuos apie 82,6 tūkst. eurų

Ministerijos Strateginių pokyčių grupės vyriausioji specialistė Jonė Leščinskaitė nurodė, kad tokios analizės tikslas yra susisteminti duomenis ne tik apie visas Lietuvoje esančias užtvankas, bet ir užtvankų liekanas bei slenksčius.

„Studija padės sprendimų priėmėjams parengti upių vientisumo atkūrimo planus ateinantiems metams ir preliminariai įvertinti kaštus, reikalingus užtvankų rekonstrukcijai ir demontavimui“, –  BNS  sakė J. Leščinskaitė.

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Agnė Kniežaitė-Gofmanienė užtvankų griovimo srityje Lietuvai siūlo lygiuotis į Estiją, kur nugriauta 120 užtvankų.

„Ji galėtų būti pavyzdžiu Lietuvai žuvų migracijos kelių atlaisvinimo srityje“, –  Aplinkos apsaugos komitete teigė A. Kniežaitė-Gofmanė.

Pasak jos, demontuoti užtvankas yra 10-30 kartų pigiau negu kasmet finansuoti jų priežiūrą.

A. Kniežaitės-Gofmanės skaičiavimais, dabar Lietuvoje yra 1225 užtvankų, dar 300 – neregistruotų. Pasak jos, trečdalis tokių užtvankų galimai kelia grėsmę dėl jų nepatenkinamos būklės: dauguma statytos sovietmečiu ir nebeatitinka pradinės funkcijos, o jų išlaikymas daug kainuoja. 

Anykščių užtvankos likimas

J. Leščinskaitės teigimu, Anykščių užtvanka yra viena tų, kurios išardymas būtų ypatingai naudingas. Pasak jos, iki šiol nepavyko užtvankos uždaryti dėl kelių priežasčių: sprendimas priimtas skubotai, vietos bendruomenei trūko informacijos, derinimų su ja, todėl ji pasipriešino. 

„Lašišos dienoraščio“ atstovas Martynas Mančas sako, kad nugriovus vieną Anykščių užtvanką nauda būtų didesnė nei nugriovus 10 mažesnių.

„Ją atidaryti kainuotų visiškai nieko, nes jokių griovimų darbų nebūtų, tereikia skydus nuleisti  – paguldyti ant dugno, o naudą duotų didžiulę, nes užtvanka atskiria didžiausią Lietuvoje, ko gero po Kauno HE, plotą žuvims“, – komitete aiškino M. Mančas.

Pasak jo, Šventojoje migracijos koridorius žuvims pailgėtų net 67 kilometrais. Dar 50 kilometrų prisidėtų didžiuosiuose intakuose, o 24 kilometrai – mažesniuose.

BNS anksčiau rašė, kad jau apsispręsta ir bus griaunama Salantų užtvanka. Bražuolės užtvanka buvo pirmoji šalyje gamtosaugos tikslais demontuota užtvanka.