Kaip antradienį pranešė Aplinkos ministerija, tikimasi, kad jis prisidės prie atsparumo klimato kaitai didinimo.

„Įstatymo pagrindinis tikslas – nustatyti hidrologinės, meteorologinės ir klimatologinės veiklos vykdymo ir valdymo, prisitaikymui prie klimato kaitos reikalingos informacijos rengimo, rinkimo ir teikimo teisinius pagrindus“, – rašoma pranešime.

Anot projekto rengėjų, iki šiol trūko išsamaus teisinių santykių reguliavimo su hidrologija ir meteorologija susijusiose veiklose, todėl nebuvo įmanoma efektyviai užtikrinti racionalaus valstybės institucijų ir kitų įstaigų resursų naudojimo hidrometeorologinei veiklai, sumažinti nepalankių hidrometeorologinių reiškinių nulemiamus nuostolius šalies ekonomikai.

Aplinkos ministerijai būtų pavedamos kompetencijos susijusios su prisitaikymo prie klimato kaitos politikos formavimu ir įgyvendinimu – nacionalinių prisitaikymo prie klimato kaitos uždavinių bei Nacionalinio prisitaikymo prie klimato kaitos plano rengimas, valstybinės ilgalaikės ir tikslinės hidrologinės, meteorologinės ir klimatologinės veiklos programas sudarymas.

Taip pat ministerija tvirtintų hidrologinės, meteorologinės ir klimatologinės veiklos nuostatus, stebėjimų tinklo struktūrą, pavojingų ir katastrofinių meteorologinių reiškinių rodiklius bei kitus su šia veikla susijusius teisės aktus.

Įstatymo projekte numatyta ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) kompetencijų plėtra – tarnyba vykdytų nacionalinės hidrologijos ir meteorologijos tarnybos funkcijas, rengtų ataskaitas apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes bei teiktų prisitaikymo prie klimato kaitos rekomendacijas.

Savivaldybėms taip pat būtų suteikiami nauji įsipareigojimai – rengtų ir atnaujintų prisitaikymo prie klimato kaitos planus, teiktų informaciją apie stichinių ir katastrofinių reiškinių sukeltą žalą bei vykdytų priemones, skirtas didinti savivaldybių atsparumą klimato kaitos poveikiui.

Įstatymo projekte reglamentuojama hidrologinių ir meteorologinių duomenų prieinamumo ir teikimo visuomenei tvarka – sprendimams priimti valstybės ir savivaldybių institucijos turės remtis tik Nacionalinio hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo duomenimis.

Projekte numatyta, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai suteikiama išimtinė teisė teikti hidrologinę ir meteorologinę informaciją ekstremaliųjų situacijų bei avarijų ir jų padarinių likvidavimo atveju, taip pat nustatoma, kad hidrotechninių įrenginių valdytojai privalės nedelsiant pranešti apie katastrofas, avarijas, technologinio proceso pažeidimus, kurie gali sukelti pavojingą, stichinį ar katastrofinį hidrologinį reiškinį.

Klimato krizė, anot Aplinkos ministerijos, yra svarbiausias mūsų laikų iššūkis, prie kurio būtina prisitaikyti ir užtikrinti šalies piliečių saugumą bei gerbūvį, todėl būtina nuolat stebėti ir teikti patikimą meteorologinę ir hidrologinę informaciją.

Europos aplinkos agentūros duomenimis, vien 2022 metais Lietuva patyrė 243 mln. eurų vertės žalų ir nuostolių dėl ekstremaliųjų reiškinių, siejamų su klimato kaita.