Kaunietė Karolina rūšiuoja drabužius ant pakabų – netrukus jie atiteks naujiems savininkams. Moteris internete įkūrė drabužių mainų platformą, kur žmonės gali atiduoti arba iškeisti nebereikalingus, bet dar tinkamus nešioti rūbus. Čia pinigų nereikia, žmonės tiesiog dalinasi daiktais.

„Tai yra nemokama žiedinė drabužių mainytuvių ir atiduotuvių platforma, kurioje žmonės gali įkelti savo daiktus ir nemokamai išsimainyti arba atiduoti bei pasiimti“, – teigė „Giver tag“ įkūrėja Karolina Barišauskienė. 

Europos klimato pakto ambasadorė sako, kad vieno daikto gamybai sunaudojami didžiuliai vandens kiekiai.

„Vienai porai džinsų pagamintų reikia 7,5 tūkst. litrų vandens. Tokio kiekio vienam žmogui pagirdyti užtektų 8 metams“, – sakė K. Barišauskienė.

LNK stop kadras.

Apskaičiuota, kas daugiausiai pridaro žalos gamtai.

„Šilkas arba medvilnė, linas daugiausiai sunaudoja gamtos išteklių. Tai reiškia, kad mes juos turime naudoti ilgiau“, – aiškino „Giver tag“ įkūrėja. 

Pasak K. Barišauskienės, pakartotinio naudojimo kultūra tampa vis populiaresnė, tačiau vis dar nėra pakankamai paplitusi.

„Tekstilės pramonė yra antra taršiausia pramonė po naftos, kas yra katastrofa. Žmonės daug vartoja greitosios mados prekių ženklų“, – kalbėjo K. Barišauskienė. 

Norint sumažinti atliekų kiekį sąvartynuose ir skatinti tvaresnį vartojimą, nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas, kad tekstilės konteineriai turi būti įrengti kiekviename gyvenamame rajone, prie prekybos centrų ir kitose viešose vietose.

Pavyzdžiui, Kaune jie pastatyti visur, kur jau yra kiti atliekų konteineriai.

„Kauno mieste tekstilės atliekos yra rūšiuojamos į atskirus konteinerius, kurie įrengti kiekvienoje bendro naudojimo aikštelėje“, – teigė „Kauno švaros“ atstovė Kristina Parachomikienė.

Visas LNK reportažas  vaizdo įraše:

Išplėstas ir tekstilės konteineriams tinkamų daiktų sąrašas. Į juos galima mesti įvairius tekstilės gaminius, nepaisant jų būklės. Svarbiausia, kad jie nebūtų užteršti pavojingomis medžiagomis. 

„Mesti drabužius, avalynę, patalynę, užuolaidas, žaislus. Negalima mesti cheminėmis medžiagomis užterštos tekstilės. Reikia vežti į stambių gabaritų aikštelę“, – akcentavo K. Parachomikienė. 

Tekstilės atliekų surinkimas sparčiai auga – per trejus metus vien Kaune surinkta beveik tona daugiau nei anksčiau. Tačiau kauniečiai teigia, kad dažniau renkasi daiktus atiduoti kitiems, o ne mesti į konteinerius.

Komunalininkai sako, kad daugiau tekstilės konteinerių surinkimo kiekio smarkiai nepadidino. Jie neužsipildo greitai ir todėl, kad gyventojai tekstilę vis dar meta į bendrus atliekų konteinerius.

„Randama ir komunalinių atliekų. Jeigu metama avalynė, tai ją reikia surišti, kad nepasimestų“, – „Kauno švaros“ atstovė.

Lietuvoje dabar yra beveik 2 tūkst. tekstilės konteinerių. Už tekstilės nerūšiavimą gali grėsti bauda iki 140 eurų. Kasmet Europos Sąjungoje susidaro apie 13 mln. tonų tekstilės atliekų, iš kurių daugiau nei 5 mln. tonų sudaro drabužiai ir avalynė. Lietuvoje 2023 metais surinkta apie 12 tūkst. tonų tekstilės atliekų.