Apžvalga: svarbiausi pirmadienio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje

Seimo rinkimai:

* Opozicijoje esantys konservatoriai laimėjo Seimo rinkimus ir pradėjo derybas dėl valdančiosios koalicijos su dviem liberalų partijomis. Prezidentas Gitanas Nausėda deklaravo pasiryžimą premjere skirti Ingridą Šimonytę. „Yra visiškai logiška palinkėti I. Šimonytei sėkmės premjero poste. Tačiau iki tol reikia atlikti visus būtinus darbus dėl koalicijos formavimo ir dėl ministrų portfelių pasidalijimo“, – žurnalistams sakė G. Nausėda. Liberalų sąjūdis pareiškė, kad sieks Seimo pirmininko ir trijų ministrų posto, konservatoriai ir Laisvės partija kol kas nuo komentarų apie konkrečius portfelius susilaiko.

* Naujajame parlamente Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai turės 50 atstovų, valstiečiai iškovojo 30 mandatų. Liberalų sąjūdis ir socialdemokratai Seime turės po 13 atstovų, Laisvės partija – 11, Darbo partija – 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija po tris, „Laisvė ir teisingumas“ bei Lietuvos žaliųjų partija – po vieną. Į parlamentą išrinkti keturi savarankiškai išsikėlę kandidatai.

* Verslo atstovai sako, kad iš naujosios valdžios tikisi mokesčių stabilumo ir ekonominių instrumentų antrajai koronaviruso pandemijos bangai valdyti. Profesinės sąjungos nerimauja, kad liberalai valdžioje nesumažintų darbuotojų socialinių garantijų.

Koronaviruso situacija:

* Lietuvoje per parą patvirtinti 766 nauji koronaviruso atvejai – tai naujas rekordas. Nuo koronaviruso mirė du žmonės, abu turėjo gretutinių ligų, vienas priklauso 50-60 metų amžiaus grupei, kitas buvo vyresnis nei 60 metų.

* Vyriausybė pirmadienį paskelbė apie naujus ribojimus – artimiausiomis dienomis numatoma uždrausti daugelį renginių, sporto varžybos turės vykti be žiūrovų, o savivaldybėse, kur įvedamas karantinas, bus privalomas kaukių dėvėjimas visose viešose vietose. Karantinas nuo trečiadienio įvedamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, taip pat Šilalės, Širvintų, Telšių, Trakų ir Vilniaus rajonuose.

* Nuo pirmadienio įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią iki vidurnakčio apribotas barų, restoranų, naktinių klubų darbo laikas, jų lankytojus bus privaloma registruoti.

* Vilniaus Gedimino technikos universitetas nuo trečiadienio pereina prie visiško nuotolinio mokymo. Nuotoliniu būdu nuo pirmadienio jau dirba Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Mykolo Romerio universitetas. Jau antrą savaitę nuotolinius užsiėmimus, išskyrus kai kurias išimtis, organizuoja Kauno technologijų universitetas.

Astravo elektrinė. Baltarusijos operatorė „Belenergo“ informavo Lietuvą, kad elektros gamybos pradžia Astravo atominėje elektrinėje numatoma tarp lapkričio 1 iki 10 dienos. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ nuo jėgainės elektros gamybos pradžios blokuos elektros importą iš Baltarusijos.

Visuotinis streikas. Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja pareiškė, kad, pasibaigus jos nustatytam terminui autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai atsistatydinti, jos šalininkai skelbia nacionalinį streiką. Pirmadienį po šio „liaudies ultimatumo“ paskelbimo pranešama apie dešimčių žmonių sulaikymus. Baltarusijos režimas tikina, kad visos pramonės įmonės veikia įprastai.

Žlugusios paliaubos. Žlugo trečias mėginimas nutraukti kovas dėl Kalnų Karabacho. Vos įsigaliojus paliauboms, Azerbaidžanas ir Armėnija apkaltino viena kitą jų pažeidimais. Naujausias „humanitarines paliaubas“ Vašingtonas paskelbė sekmadienį, žlugus ankstesnėms tokioms iniciatyvoms, kurias bandyta įgyvendinti tarpininkaujant Rusijai ir Prancūzijai.

Turkijos boikotas. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paragino turkus boikotuoti prancūziškas prekes, reaguodamas į sugriežtėjusią Paryžiaus poziciją radikalaus islamo atžvilgiu. Prancūziškų prekių boikotas jau vyksta Kataro ir Kuveito prekybos centruose. Boikotuoti prancūziškas prekes taip pat raginama Jordanijoje ir kitose šalyse.

Sankcijos JAV. Pekinas pirmadienį pareiškė įvesiantis sankcijas „Lockheed Martin“, „Boeing Defense, Space & Security“ ir kitoms JAV bendrovėms, prisidedančioms prie ginkluotės pardavimo Taivanui – autonominei salai, kurią Kinija laiko savo teritorija.

CO₂ neutralumas. Japonijos premjeras Yoshihide Suga nustatė 2050 metų terminą šaliai tapti neutralia išmetamo anglies dvideginio požiūriu. Anksčiau Tokijas planavo neutralumą klimato atžvilgiu pasiekti kažkuriuo metu antroje šio amžiaus pusėje. Kritikai tokį trečios pagal dydį pasaulio ekonomikos tikslą vadino neapibrėžtu.