- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konstitucinis Teismas nusprendė – ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostata, kuri riboja teistiems asmenims įsigyti ginklą visą likusį gyvenimą, prieštarauja Konstitucijai. Ar nusikaltimą padarę žmonės galės įsigyti leidimą ginklui? Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Konstitucinio Teismo pirmininke Danute Jočiene.
– Priėmėte nutarimą dėl ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo. Ar pas mus įstatymai atitinka Konstituciją, ar ne?
– Konstitucinis Teismas sprendė tik vieną labai nedidelį aspektą – ar asmuo, kuris buvo nuteistas už tyčinį smurtinį nusikaltimą, praėjus tam tikram laikui galės įsigyti ginklą. Pagal pas mus užginčytą nuostatą, toks asmuo, kuris buvo nuteistas už tyčinį smurtinį nusikaltimą, visam laikui negalėjo įsigyti jokio ginklo ar šaudmenų, nes buvo laikoma, kad jis neatitinka ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatytos nepriekaištingos reputacijos sąlygos. Tai reiškia, kad jeigu asmuo bet kada buvo nuteistas už tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį buvo numatyta laisvės atėmimo bausmė daugiau nei šešeriems metams, jis niekada neterminuotam laikui netenka teisės įsigyti ginklą.
Buvo paprasta situacija, kai septyniolikos metų jaunuolis buvo nuteistas už turto prievartavimą, už kurį jis buvo nuteistas vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, tačiau šis bausmės vykdymas buvo atidėtas. Dabar, praėjus 30 metų, jis negali įsigyti ginklo, nes įstatymas tai draudžia. Toks neterminuotas ribojimas už tokį nusikaltimą nuteistam asmeniui, kai bausmė pagal Baudžiamąjį kodeksą jau viršijo šešerius metus laisvės atėmimo, Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad neatitinka Konstitucijos, nes tai neatitinka konstitucinio proporcingumo principo.
– Kalbame apie atvejį, kai visiškai nebuvo kreipiamas dėmesys į individualaus žmogaus situaciją. Šiuo atveju, kaip supratau, jūsų minėtas žmogus net nesėdėjo kalėjime, jam bausmė buvo atidėta?
– Tas asmuo toje administracinėje byloje neatliko realios laisvės atėmimo bausmės ir todėl praėjus daugiau nei 30 metų sako, kad vis dar negali įsigyti ginklo. Pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas turi ne tik teisę, bet ir pareigą reguliuoti ginklų ir šaudmenų išdavimo sąlygas bei tvarką, jog apsaugotų visuomenę, viešąją tvarką, apgintų žmogaus teises. Vis dėlto įstatymų leidėjas turi nustatyti visas ginklų išdavimo sąlygas laikydamasis Konstitucijos ir proporcingumo principo. Šiuo konkrečiu atveju buvo pabrėžta, kad turi būti kalbama apie asmenis, atlikusius ypač pavojingus nusikaltimus, už kuriuos yra numatytos pačios griežčiausios bausmės. Pagal šią ginčytą nuostatą, už nusikaltimus, už kuriuos gresia šešerių ar daugiau metų laisvės atėmimas. Tokie žmonės buvo laikomi kaip visam gyvenimui automatiškai netenkantys galimybės įsigyti ginklų ir šaudmenų. Taip pat neatsižvelgiant į individualią situaciją ir nesant galimybių Administraciniam teismui, nagrinėjančiam atsisakymo išduoti leidimą bylą, tiesiog realiai pažvelgti į esamą situaciją.
Labai noriu atkreipti dėmesį, kad nebūtų spekuliuojama, jog Konstitucinis Teismas atidavė ginklus visiems asmenims, kuriems ginklo išdavimas grės visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar pažeis kitų žmonių teises. Taip tikrai nėra, nes, pagal mūsų nagrinėtą ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, yra kitos nuostatos įstatyme, kuriose yra labai aiškiai pasakyta, kad jeigu valstybinės įstaigos turi duomenų, jog tam tikras asmuo, nesvarbu, ar kada nors buvo atlikęs nusikaltimą, ar nebuvo, bet jeigu yra duomenų, kad tas asmuo kelia grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, tai ginklas jam niekada ir nebus išduodamas pagal kitus įstatymo straipsnius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Yra ir daugiau žmonių, kuriems buvo atsisakyta išduoti ginklą. Dabar jau yra Konstitucinio Teismo sprendimas. Ar jie jau gali eiti ir iš naujo prašyti leidimo, ar dar reikės laiko?
– Dar reikės laiko, nes Konstitucinis Teismas nutarime pabrėžia, kad Seimui reikia laiko pataisyti šią užginčytą nuostatą, kuri buvo pripažinta kaip prieštaraujanti Konstitucijai. Šį pataisymą realizuoti Konstitucinis Teismas Seimui suteikė teisę iki 2023 metų gruodžio 31 dienos. Tad šis nutarimas įsigalios gruodžio 31 dieną ir iki tol Seimui yra pareiga sutvarkyti būtent šią nuostatą, dėl nepriekaištingos reputacijos sąlygos asmeniui, nuteistam už tyčinį smurtinį nusikaltimą, kuriam bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų2
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?4
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...