Ar jaunimas nori padėti kitiems?

  • Teksto dydis:

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 93,2 proc. 16–29 m. amžiaus jaunuolių Lietuvoje bendrauja socialiniuose tinkluose – daugiau nei bet kuri kita amžiaus grupė. Daugelis jaunų žmonių apskritai neįsivaizduoja savo kasdienybės be socialinių tinklų. Dėl to būtent jaunimui daugiausia įtakos turi nuomonės formuotojai.

Žinutės pasiekia

Daugiau nei 55 tūkst. sekėjų socialiniame tinkle "Instagram" turinti nuomonės formuotoja Lina Talžūnaitė įsitikinusi, kad influenceriai daro didžiulę įtaką jaunimui. Tačiau kokia toji įtaka, priklauso tik nuo paties nuomonės formuotojo.

"Kiekvienas influenceris rodo tai, ką nori rodyti. Kalbėdama apie savo kuriamą turinį galiu pasakyti, kad nevengiu dėmesio skirti temoms apie savanorystę. Pavyzdžiui, savo socialiniuose tinkluose nemažai kalbėjau apie e.skautus. Po to, kai į savo tinklo "Instagram" paskyrą įkėliau keletą įrašų, raginančių jaunimą padėti senyvo amžiaus žmonėms perprasti informacines technologijas, gavau ne vieną žinutę su klausimais, koks tai projektas, kaip prie jo prisijungti, kokius reikalavimus reikia atitikti norint tapti e.skautu – tai tik parodo, kad mano žinutė pasiekė jaunus žmones", – pasakoja L.Talžūnaitė ir pabrėžia, koks vis dėlto svarbus yra geras pavyzdys.

Sudomina moksleivius

Praėjusių metų rudenį atlikta bendrovės "Spinter tyrimai" reprezentatyvi apklausa parodė, kad savanoriaujančių asmenų (15–75 m.) daugėja. 2019 m. savanorių skaičius pasiekė 31 proc., o 2012 m. tokioje veikloje dalyvavusių tebuvo 18 proc. Analizuojant apklausos duomenis taip pat matyti, kad tokią veiklą dažniausiai renkasi jaunesnio amžiaus respondentai (iki 19 m.). Tiriant moksleivių grupę (14–18m.) paaiškėjo, kad bene pusė (47 proc.) mokinių yra savanoriavę, o 37 proc. norėtų tai pabandyti.

Per pastaruosius septynerius metus savanorystę palankiau ėmė vertinti daugiau nei penktadalis visuomenės.

"Savanorystės idėjos Lietuvos visuomenėje tapo gerokai populiaresnės. Džiugu, kad padaugėjo nedalyvavusių, bet norinčių tokioje veikloje dalyvauti – nuo 22 proc. iki 31 proc. Apskritai per pastaruosius septynerius metus savanorystę palankiau ėmė vertinti daugiau nei penktadalis visuomenės. Savanorystė ypač populiari jaunesnio amžiaus žmonių grupėse", – sako tyrimą inicijavusios savanorystės programos "Social Breeze" programos vadovas Žilvinas Mažeikis.

Karantino įtaka

Pasak Žilvino, skiriasi motyvai, kodėl žmonės savanoriauja: vyresni asmenys akcentuoja galimybę padėti kitiems, tuo metu jaunesni – asmeninę prasmę. "Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tyrimas darytas prieš pasaulinę pandemiją ir prieš šalyje įvedant karantiną. Tikėtina, kad COVID-19 situacija Lietuvoje koregavo savanorių motyvaciją – kur kas daugiau mano pažįstamų žmonių rinkosi savanorystę kaip būdą savo paties patiriamam stresui įveikti, priemonę pasijusti bendruomenės dalimi ir galimybę kuo greičiau sumažinti krizės padarinius, kad galėtų grįžti į įprastas veiklas. Būtų įdomu pakartoti šį tyrimą 2020 m. pabaigoje ir palyginti rezultatus", – priduria jis.

Prie palankesnio savanorystės vertinimo bei didėjančių savanorių gretų galbūt prisidėjo ir nuomonės formuotojai, skatinantys užsiimti šia veikla. Tačiau pagrindinės priežastys vis dėlto yra kitokios.

"Pasirinkti savanorio kelią jaunuolius motyvuoja pridedami papildomi balai stojant į aukštąsias mokyklas, ilgalaikių savanorystės programų atsiradimas, apskritai kokybiškesnis nevyriausybinių organizacijų darbas su savanoriais ir daugiau informacijos apie jas, pamažu atsirandanti tradicija lavinti profesinius įgūdžius dar mokyklos suole. Kitų žmonių įtaka sprendžiant, ar savanoriauti, yra neabejotinai svari, nes net 45 proc. mokinių rinkdamiesi savanorystės vietą konsultuojasi su savo šeima ir draugais", – teigia Ž.Mažeikis.

Jei reikėtų apibūdinti statistinį savanorio portretą, pasak pašnekovo, tai būtų jauna moteris, turinti aukštąjį išsilavinimą, gyvenanti ir besimokanti arba dirbanti didmiestyje. Rečiau savanoriauja vyresnio amžiaus žmonės, neturintys aukštojo išsilavinimo, taip pat tie, kurie anksčiau niekada nėra savanoriavę.

"Skatinant savanorišką veiklą ypač svarbu sudaryti galimybę ją išbandyti dar mokyklos suole, kuomet aktyviai formuojasi jauno žmogaus nuostatos apie supantį pasaulį, jis yra smalsus ir atviras naujai patirčiai. Jaunuoliai pradėdami savanorišką veiklą ieško prasmingo ir jų vertybes atitinkančio laisvalaikio praleidimo būdo, taip pat draugų ir bendraminčių", – tikina Ž. Mažeikis.

Suvienija skirtingas kartas

Remiantis apklausa, pagalba senyvo amžiaus žmonėms yra trečia pagal populiarumą savanoriška veikla tarp moksleivių – 20 proc. respondentų nurodė, kad yra padėję senjorams. Projektas "E.skautai" yra viena iš savanoriškų veiklų, suburiančių jaunuolius, kurie nori padėti vyresnio amžiaus žmonėms ir išmokyti juos informacinių technologijų gudrybių – kaip saugiai naudotis išmaniuoju telefonu, kompiuteriu ir internetu. Prie e.skautų veiklos jau prisijungė 1,5 tūkst. 14–29 metų amžiaus jaunuolių iš visos Lietuvos.

"E.skautais tapę jaunuoliai turi galimybę padėti vyresnio amžiaus žmonėms: ne tik pagelbėti perprasti technologijų pasaulį, bet ir paprasčiausiai prisidėti prie įdomesnės jų dienos. Jaunosios kartos įsitraukimas į šią veiklą padeda užmegzti ryšį tarp skirtingų kartų ir už projekto ribų – jaunuoliai atranda bendrą kalbą su tėvų ar senelių amžiaus žmonėmis. Džiugu, kad prie savanorių tinklo didinimo prisideda ir nuomonės formuotojai. Visi žinome, kad vaikai ir paaugliai yra linkę ieškoti autoritetų, žavėtis žinomais žmonėmis ir net mėgdžioti jų elgesį. Tad kodėl jiems neparodžius pozityvaus pavyzdžio", – sako projekto "Prisijungusi Lietuva" e.skautų veiklos koordinatorius Arvydas Ruseckis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kavenskis

Kavenskis portretas
Jaunimas nori nuversti isdaviko Lendzbergerio rezima ir palaidoti ji su visais jo muzikiniais instrumentais sudu kruvoje !
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių