Ar Lietuva pasiruošusi katastrofoms?

Algimantas – vienas tų, kurie prieš daugiau nei penkiolika metų Lietuvoje išgyveno žemės drebėjimą: „Buvau Pilaitėje pas sūnų, penktame aukšte butas ir nesupratau. Maitinau anūkę, žiūriu, juda indai. Sakiau: Smilte, nejudink stalo. Ji sakė, kad nejudina.“

Valstybėje kasmet skelbiama apie 660 ekstremaliųjų situacijų. Per trejus pastaruosius metus buvo keturios valstybinio lygio ir 64 savivaldybių ekstremaliosios situacijos. Jas suvaldyti pavykdavo ne visada.

„Taip, tiesa. Civilinės saugos sritis ilgus metus buvo apleista, nes gyvenome taikos sąlygomis“, – pažymėjo vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

Tačiau ir taikos metu pamokų buvo ne viena, pvz., pleškėjo padangos Alytuje. Tačiau ministrė turi planą, kaip tokių katastrofų išvengti.

„Turės atsirasti kompetentingi parengties pareigūnai su konkrečiais įgaliojimais ir įpareigojimais. Numatoma, kad visose atsakingose už civilinę saugą institucijose dirbs 74 parengties specialistai ir operacijų centruose bus įrengtos 74 saugios darbo vietos“, – tęsė ministrė.

Apie tai nepagalvoja 93 proc. šalies gyventojų. Gal dėl to, kad apie grėsmę neprimena ir perspėjimo sirenos. Dabar jų Lietuvoje maždaug 890. Dabar veikiančios – pasenusios, įrengtos dar sovietmečiu ir apie nelaimę informuotų tik miestiečius. Kaimuose apie pavojų gyventojai visiškai nesužinotų.

„Lietuvai papildomai reikia dar 900 sirenų. Procesas vyksta, šiuo metu papildomai perkama 200 perspėjimo sirenų ir ateityje planuojame įsigyti“, – sakė A.Bilotaitė.

Kol ieškoma sprendimų, apie nelaimę išgirstų kas antras. Slėptuvėse tilptų kiek daugiau nei 0,5 mln. žmonių – tai vos kas penktas gyventojas.

Teorijos, popieriniai planai realybėje neveikia.

„Planuojama, kad, statant naujus viešosios paskirties statinius, kuriuose renkasi daugiau nei 200 asmenų, būtų privaloma įrengti atitinkamas patalpas, kurios atitiktų priedangos reikalavimus“, – teigė A.Bilotaitė.

Toks reikalavimas galiotų ir privatiems penkių aukštų statiniams. Nemažai įstaigų neturi valdymo planų, o kuriuose jie yra – neveikia. Šilutė nuolat ekstremaliąją situaciją skelbia, kai kenčia nuo potvynių. Vasarą kylą gaisrai, o planai – tik popieriuje.

„Teorijos, popieriniai planai realybėje neveikia. Per pastarąjį durpyno gaisrą reikėjo pakelti malūnsparnius, kad iš oro padėtų gesinti, visi trys mūsų malūnsparniai neveikė“, – situaciją komentavo Šilutės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis.

Rezerve civilinei saugai atidėta 50 mln. eurų. Naujiems pokyčiams įgyvendinti reikėtų bent penkis kartus daugiau – 280 mln. eurų.