„Aiškinama, kad tai nėra tikra, kad tai yra melagiena, kurią specialiai sukūrė ukrainiečiai. Lietuvoje itin ironiška apie tai kalbėti, nes mes visi žinome tą naratyvą, kad savi šaudė į savus. Kremlius atkartoja tą naratyvą – ar tai būtų Vilnius 1991 metais, ar Buča 2022 metais“, – sakė V. Denisenko.
Jis paaiškino, ką Rusijos piliečiai šiuo metu mato per televiziją ir internetą.
„Kai mes kalbame apie socialinius tinklus, kiekvienas matys savo socialinį burbulą, kurį pats kuria. Socialiniuose tinkluose jie gali pamatyti labai skirtingus dalykus, pradedant nuo to, kad visas pasaulis smerkia tuos įvykius, baigiant Kremliaus propagandos paaiškinimu“, – teigė V. Denisenko.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Pasak docento, Kremlius vaizdus iš Bučos gali naudoti, teigdamas, kad čia žudė ukrainiečiai.
„Nors tuose naratyvuose nėra logikos, yra žinoma, kiek laiko tuose vietose buvo Rusijos kariuomenė, kada vaizdai pasirodė. Galiausiai, ir pagal kūnų suirimo stadijas galima nustatyti, prieš kiek laiko žmogus buvo nužudytas. Tačiau suprantama, kad tokius dalykus žino dažniausiai specialistai, o paprastiems žmonėms galima „prastumti“, ką pasako Kremlius“, – kalbėjo V. Denisenko.
Nuo karo pradžios jau praėjo 41 diena. V. Denisenko pakomentavo, ką įprastas Rusijos gyventojas žino apie karą.
„Priklauso nuo paties žmogaus. Yra keletas faktų. Faktas, kad Rusijoje nuo pirmos karo dienos yra įvesta karo cenzūra, netgi paties karo viešai negalima vadinti tokiu vardu – kalbama apie specialiąją operaciją ir pan. Jei žmogus vartoja tik tas valstybines žiniasklaidos priemones, tai ir pasaulio vaizdas yra toks. Žinome, kad Rusija internete blokuoja tam tikrus informacinius šaltinius, tačiau jeigu žmogus labai nori pasiekti alternatyvią informaciją, galimybių yra. Sakyčiau, labai sunku kalbėti apibendrintai apie Rusijos gyventojus. Tai, kokią informaciją jie gauna, iš esmės priklauso ir nuo paties žmogaus, ką jis nori ar nenori žinoti“, – aiškino propagandos ekspertas.
Galiausiai, ir pagal kūnų suirimo stadijas galima nustatyti, prieš kiek laiko žmogus buvo nužudytas.
Esą dabar, norint pasiekti tam tikrus šaltinius internete, Rusijoje reikia įgūdžių.
„Pirmiausia mes kalbame apie VPN technologiją, tačiau sakyčiau, kad tie technologiniai įgūdžiai nėra kažkokie įspūdingi. Bet kuris vidutinis vartotojas gali susitvarkyti su tomis technologijomis“, – tikino jis.
Anot V. Denisenko, sunku pasakyti, ar Lietuvos gyventojai atsparūs Kremliaus pasakoms.
„Visuomenės atsparumas visada yra sudėtingas dalykas. Manau, dauguma yra atsparūs. Žiniasklaidoje mes kalbame nemažai apie propagandą, nevyriausybinės organizacijos daro daug gerų darbų, yra demaskuojami naratyvai ir pan. Tačiau dalį Lietuvos gyventojų, matyt, galime rasti, kuri vis vien tiki Kremliaus propaganda“, – svarstė ekspertas.
Žinučių iš Kremliaus, kurios yra nutaikytos konkrečiai tiems žmonėms, kurie gyvena Lietuvoje, pasak V. Denisenko, nėra daug.
„Kremliaus požiūriu, mes esame maža valstybė. Kalbant apie Kremliaus propagandą, iš esmės pagrindiniai naratyvai yra nukreipti prieš Vakarų pasaulį, o Lietuva dabar yra dalis Vakarų pasaulio. Dauguma tų naratyvų pasiekia apibendrintai“, – aiškino pašnekovas.
Jis nupiešė portretą to žmogaus, kuris tiki Kremliaus propaganda.
„Tai – mažiau išsilavinęs žmogus, dirbantis kokį nors fizinį darbą, nelabai turtingas, nebuvęs užsienyje, o jei ir buvęs, tai kur nors Turkijoje ar Egipte, kur sėdėjo viešbutyje, žmogus, nelabai patenkintas savo gyvenimu, tačiau jam tinka tas paaiškinamas, kad šis gyvenimas nelabai geras dėl to, kad Vakarai kenkia Rusijai“, – tvirtino V. Denisenko.
