Medaus nauda neabejoja nei tradicinės, nei liaudies medicinos specialistai. Ekspertai nuogąstauja dėl šiam naudingam produktui kylančios grėsmės: mažėjančios bičių populiacijos. Pasaulio mokslininkai įspėja, kad tai gali turėti rimtų padarinių ir žemės ūkio kultūroms, kurias apdulkina bitės.

Pagal pesimistinius ekspertų skaičiavimus 2017-aisiais bičių gali apskritai nebelikti. Ar yra pagrindo nerimauti dėl to ir lietuviams? „Kalbos apie bičių nykimą sklinda jau nuo 2006-ųjų, ir jos nėra be pagrindo“, – sako žinomas bitininkas mokslų daktaras Algirdas Amšiejus.

– Kaip manote, kokios to priežastys?

– Priežasčių daug ir įvairių, tačiau pati pagrindinė – neabejotinai globalizmas, nesiskaitymas su gamta. Bitės ima vis labiau sirgti. Yra žmonių, kurie kaltina erkutes. Mano asmeniniame bityne bitės kartkartėmis vis užsikrečia erkutėmis jau nuo 1988 m., bet niekada nuo jų masiškai nemirė ir nemiršta, todėl nesutinku, kad tai – labai rimta priežastis. Aplinkoje buvo mažiau chemijos, todėl bitės ir nemirdavo, dabar viskas priešingai. Ūkininkai bando užsidirbti vis daugiau ir daugiau pinigų ir dažnai naudoja tokias priemones, kurios itin pavojingos žmogui, ką jau kalbėti apie bitutes. JAV medui rinkti naudojami labai dideli plotai, iš jų norima surinkti kuo daugiau, pasitelkiami pesticidai, bitės taip ir apsinuodija.

– Gal galima išskirti konkrečią priemonę, darančią didžiausią žalą?

– Šiuo metu ypač akcentuojamas neigiamas neonikotinoido daromas neigiamas poveikis. Įsivaizduokite, bitės, prisisėmusios nektaro, taip apsvaigsta nuo šio chemikalo, kad neretai pasiklysta erdvėse, nesiorientuoja ir nebesugeba grįžti į savo avilius. Taip besiblaškydamos ir miršta. Apie šią problemą kalbėta jau prieš kelerius metus Prancūzijoje vykusiame Pasauliniame bitininkystės kongrese. Cheminės medžiagos aviliuose išsilaiko gana ilgai ir dėl to kartais bitės miršta ne iškart vasarą, o po kelių mėnesių, žiemą. Tada „specialistai“ ima aiškinti, kad dėl to kalti virusai. Aš manau, kad tai – nesąmonė.

– Kaip tai gali paveikti žmonių sveikatą?

– Neabejotina, kad visos toks kenksmingos medžiagos yra perduodamos ir žmonėms tiek tiesioginiu būdu, prižiūrint ir purškiant laukus, nuodijant orą, tiek jau vėliau, su pačiu medumi. Apskritai, bičių nykimas žmonijai anksčiau ar vėliau tikrai atsilieps. Galbūt atrodo, kad šneku kaip fanatikas, bet mokslininkai teigia tą patį. Bitės yra ta grandis, kuri pirmiausia praneša apie žmonijos nykimą. Ten, kur jų nėra, žmonėms gyventi tikrai sudėtinga. Kaip jums atrodo, kodėl Azijoje gyventojai patys šepetėliais apdulkina kai kuriuos vaismedžius?..

– Kaip bičių nykimas Lietuvoje atsiliepia pačiam medui, jo kainoms?

– Lietuvoje mes beveik nieko nejaučiame. Pas mus gamta – unikali. Miškai – švarūs, dirvos – neužterštos, todėl nepastebime medaus trūkumo. Kitose šalyse trūksta švarios, nepaliestos gamtos, todėl ir medaus kainos ten natūraliai didesnės. Be to, lietuviai bitininkai yra tikrai labai geri. Jei pažiūrėsime aplink, į Latviją, Estiją, Baltarusiją, Kaliningrado sritį, medus visur kelis kartus brangesnis. Kai kurie bitininkai net stebisi, kad taip yra ir vežasi į savo šalį lietuvišką medų. Štai, pavyzdžiui, pernai net 37 proc. visos Estijos medaus rinkos užėmė medus iš Lietuvos. Turime kuo didžiuotis!

– Kokio medaus Lietuvoje yra daugiausia?

– Čia labai priklauso nuo regiono, pavyzdžiui, Pietų Lietuvoje daug grikių medaus, Vidurio Lietuvoje – rapsų. Nemažai išgauname ir miško medaus. Dabar, liepos mėnesį, renkamas ir liepų medus, tačiau liepynų Lietuvoje teturime vos tris ir tie nėra labai dideli, tad žmonės, sakydami, kad štai jų aviliuose – liepų medus, dažnai perdeda.

– Ką apie susidariusią situaciją sako kitų šalių bitininkai?

– Mes, bitininkai, stengiamės padaryti kiek įmanoma daugiau, tačiau tenka pripažinti, kad dažnai esame paliekami vieni. Pirmiausia šiuos pesticidų klausimus ėmėsi spręsti Prancūzija, Ispanija, Italija, nes labiausiai pajuto jų daromą žalą. JAV kol kas dar neatkreiptas ypatingas dėmesys į vykstančius procesus. Net ir Lietuvoje būtent mes, bičių augintojai, labiausiai kovojome, kad nebūtų įvežta genetiškai modifikuotų augalų. Rinkome parašus, rūpinomės procesiniais reikalais. Nemaža dalis ūkininkų to norėjo, bet mes supratome, kaip tai gali atsiliepti mūsų amatui.

Pasaulio bitininkystės kongresuose, kurie kasmet vyksta vis kitoje šalyje, ne kartą buvo rodomi esami ir galimi padariniai. Tai – sukrečia. Kartą teko net matyti atliktus skaičiavimus, kurių prognozės – tikrai skaudžios. Pasak jų, 2017-aisiais bičių turėtų nelikti apskritai. Reikia nustoti į jas žiūrėti vartotojiškai. Bitė – ne produktų gamintoja, o agrotechnikos priemonė.

Vis dažniau dėmesys atkreipiamas ir į laukines bites, galvojama užsiimti jų veisimu, nes jos – atsparesnės, labiau prisitaikiusios prie kenksmingų sąlygų. Žodžiu, stengiamės surasti kuo daugiau išeičių.

Komentaras

Selemonas Paltanavičius

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas

Bitiniai vabzdžiai nyksta ir tam yra labai daug priežasčių. Sakydamas „bitiniai vabzdžiai“ turiu omenyje ir laukines bites, širšes, kamanes. Tai, kas vyksta gamtoje, vienodai veikia juos visus. Vieną veiksnį išskirti sunku, labiausiai, žinoma, veikia žmogus. Nepadeda ir neonikotinoidų vartojimas, perėjimas prie monokultūrų. Ten, kur miškingumas mažas, sunku bites išmaitinti natūraliai, tad imamasi dirbtinių priemonių. Ūkininkai nesilaiko reikalavimų palikti apsaugines želdinių juostas, aria dirvą iki pat griovių. Kaip nuo to apsisaugoti? Ūkininkavimą reikėtų derinti su bitininkyste. Dirbtinai veisti tikrai nereikia. Jei sukuriamos geros ir tinkamos sąlygos gyvenimui ir mitybai, visi turi progą išlikti.