- Rūta Grigolytė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ne darbo Darbo diena mažo darbo užmokesčio ir nedarbo kontekste. Taip gali atrodyti idėja Tarptautinę darbo dieną nedirbti, dėl ko atsiranda papildomi praradimai darbuotojui, darbdaviui, valstybės biudžetui.
Kitu požiūriu, ši XIX a. pabaigoje Prancūzijoje gimusi šventė gali būti tikrai smagi bei motyvuojanti. Tarptautinės darbo dienos prasmė – pagerbti darbuotojus, atkreipti dėmesį į jų teises, saugą, sveikatą.
Kaip vertina Darbo dienos šventimą nedirbant, portalui LRT.lt pasakojo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas, buvęs socialinės apsaugos ministras, Vilniaus universiteto docentras dr. Teodoras Medaiskis ir Lietuvos laisvos rinkos instituto vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva.
- Kokia prasmė yra Darbo dieną paversti ne darbo diena? Su kolegomis, juokais kalbant, prasta šventė?
Artūras Černiauskas: Paklauskime kitaip: ar prasminga per darbo šventę dirbti? Kaip dirbant švęsti? Suprantu, kad koks nors valdininkas, biurokratas, sėdintis prie stalo ir darbo metu galintis švęsti, jis ir tegali švęsti. Tačiau jeigu darbuotojas stovi prie konvejerio, prie staklių ar statybose, kaip jis gali švęsti? Tam ir yra ne darbo diena, kad Darbo dieną būtų galima švęsti laisvai, o ne pasislėpus nuo viršininkų, slaptai. Anksčiau būdavo populiarios ir gegužinės, žmonės susirinkdavo, pabendraudavo. Kai kur būna protesto akcijos, bet jos šią dieną vis tiek būna su šventiniu atspalviu, su aptarimais, diskusijomis. Tai vienintelė šventė per metus, kuri yra skirta dirbančiajam. Yra Motinos, Tėvų, mirusiųjų dienos, visokios religinės ir valstybinės dienos, o dirbančiam žmogui ši diena skirta vienintelė.
Dr. Teodoras Medaiskis: Kurias dienas laikyti ne darbo dienomis, priklauso nuo šalies tradicijų, papročių, įpročių. Politikai turi jausti savo rinkėjų nuostatas, poreikį. Kalbant apie gegužės 1-ąją, ši šventė visuomet būdavo kiek kontroversiška. Ji būdavo labai siejama su tarybine valdžia, nors nėra vien tarybinė šventė. Net negalėčiau pasakyti, kaip, būdamas Seimo narys, balsuočiau dėl šios šventės. Tačiau, ačiū Dievui, Seimo narys nesu ir spręsti asmeniškai dėl to nereikia – tuo ir džiaugiuosi. Kaip tie, kurie priima įstatymus, jaučia visuomenės nuostatas, poreikius, prioritetus, tokius ir sprendimus priima.
Kaetana Leontjeva: Iš tiesų keistoka atrodo švęsti darbą nedirbant. Kitas klausimas, ar žmonės tikrai šią dieną švenčia, ar jiems tai eilinė ne darbo diena, kuomet net nėra susimąstoma apie darbo prasmę ir platesnę paskirtį. Profsąjungos turi tam tikrą eiseną šia proga, siekia atkreipti dėmesį, bet apskritai Lietuvoje mažiau nei dešimtadalis dirbančiųjų priklauso profsąjungoms. LLR institutas jau ne vienerius metus siūlo pagerbti ir paminėti mokesčių mokėtojus. Jiems galėtų būti skirta atmintina diena, bet tikrai ne ne darbo. Šią dieną galima būti pagerbti mokesčių mokėtoją, kuris sunkiai dirba, ir dažnai, kai būna keliami mokesčiai, jis net neturi progos pasisakyti, išsakyti savo nuomonės, o neturi laiko protestuoti, žygiuoti eisenose. Pagarbos mokesčių mokėtojams tikrai trūksta, o jų sunešti pinigai dažnai net neefektyviai išleidžiami.
- Viena ne darbo diena, įvairiais skaičiavimais, valstybei kainuoja milijonus litų per metus. Mažai uždirbantys šią dieną taip pat gali turėti nuostolių, nors ir netiesiogiai.
T. M.: Suprantama, kad kiekviena papildoma nedirbama diena mažina bendrąjį vidaus produktą, mažiau pagaminama, gal ir žmonės uždirba mažiau, priklausomai nuo turimų sutarčių. Antra vertus, juk neatšauksime, pavyzdžiui, Velykų, nes tądien mažiau uždirbama. O dėl kitų ne darbo dienų yra daugiau politinio nusiteikimo klausimas. Žinoma, tai yra tam tikras praradimas šaliai produkto prasme, bet to nereikia absoliutinti. Negalima visko suvesti į ekonominius vertinimus, nes, kaip minėjau, tuomet visų švenčių tektų atsisakyti.
K.L.: Apskritai Lietuvoje turime per daug ne darbo dienų. Žinoma, tai kainuoja visų pirma tiesiogiai patiems žmonėms, kai jie gauna mažesnius atlyginimus, galų gale tai atsiliepia ir šalies biudžetui. Jeigu turėtume mažiau ne darbo dienų, tai būtų prielaida mums turtingiau gyventi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Priėmimas į mokyklas piktina tėvus: tai gal iškart į darbą vaiką siųsti, jei mokslo nieks neduoda?
Priėmimas į mokyklas šiemet ir vėl neapsieina be nepasitenkinimo bangos. Vilniuje apie 250 vaikų dar neturi vietos, kurioje galėtų mokytis. Vasaros dienos slenka, o tėvai neviltyje. Bus pasiūlyta vaikus kasdien vežioti į kitą miesto galą arb...
-
Norintiems laikinai gyventi Lietuvoje – griežtesnė tvarka
Patvirtinti griežtesni atrankos kriterijai užsienio valstybėms, kuriose galima pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. ...
-
Valstybės kontrolė: Regionų plėtros programos rengimas vėlavo, poreikius ji atliepė iš dalies1
Regionų plėtros programos rengimas organizuotas nepakankamai efektyviai – jis vėlavo pusę metų, o regionų poreikius atliepė iš dalies, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas. ...
-
Į Tautinių mažumų įstatymą siūloma įtraukti ir istorines tautines bendruomenes2
Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė siūlo Tautinių mažumų įstatyme skirti dėmesį ir Lietuvoje gyvenančioms istorinėms tautinėms bendruomenėms. Seime svarstomą įstatymo projektą ji siūlo papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis j...
-
Krašto apsaugos ministerija perka dronų už 36 mln. eurų3
Krašto apsaugos ministerija (KAM) perka įvairių tipų dronų už 36 mln. eurų. ...
-
Kviečia surasti geriausią vadovą Palangos senajai gimnazijai
Palangos meras Šarūnas Vaitkus kviečia surasti Palangos senajai gimnazijai patį geriausią vadovą. ...
-
Po atsisveikinimo su A. Kriščiūnu-Tynta – jautri žmonos žinutė3
Praėjusią savaitę Lietuvą apskriejo liūdna žinia – mirė buvęs humoro laidų vedėjas, buvęs Kauno miesto tarybos narys, visuomenininkas Aušrys Kriščiūnas-Tynta. Išlydėjus vyrą Anapilin jo žmona Inga pasidalijo jaut...
-
Pajūrio miškuose – nemalonūs pėdsakai: neretai poilsiautojai čia atlieka gamtinius reikalus8
Miškai prie Klaipėdos, kurių takais klaipėdiečiai kasdien pėdina prie jūros, yra ir kvapnūs, ir gražūs. Tik kai kuriems jie – dar ir vieta nusilengvinti. ...
-
Poilsis palapinėje – dar neužmirštas
Žmonės renkasi atostogas praleisti skirtingai: vieni poilsiauja sodybose, kiti išskrenda į šiltuosius kraštus, treti renkasi ekstremalų poilsį. Vienintelis Klaipėdoje esantis kempingas vis dažniau sulaukia poilsiautojų, kurie atvyk...
-
Pasienyje su Baltarusija šeštą parą iš eilės – ramu
Lietuvos pasienyje su Baltarusija šeštą parą iš eilės nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...