Atliekas reikia rūšiuoti arba kompostuoti, o deginti jas draudžiama, nepriklausomai nuo teritorijos, tikina Lietuvos sodininkų draugijos vadovas Alfonsas Burba.

LRT Radijo klausytoja Marika domisi, ar sodų bendrijoje gali deginti atliekas.

„Turime sodą, kuris yra sodų bendrijoje, jau priklausančioje miestų teritorijai. Aplink mūsų sklypą nėra nuolat gyvenančių žmonių privačiuose namuose. Sodų žemės paskirtis – žemės ūkio. Mes ir kaimynai atvažiuojame tik pabūti gamtoje: auginame gėles, vaismedžius, pavasarį tvarkomės teritoriją, apgenime medžius  ir t. t.  Augalų atliekas degindavome. Turime naują kaimyną, gyvenantį už 80 m, kuris grasina iškviesti policiją, nes jam smirda dūmai. Deginti, pasak jo, negalima. Ką patarsite? Kaip išvengti baudų ir piktų kaimynų?“ – teiraujasi klausytoja. 

Lietuvos sodininkų draugijos vadovas A. Burba sako, kad prašyti gelbėti nuo tvarkos besilaikančiųjų – nederėtų.

„Draudžiama atliekas deginti. Atliekas reikia rūšiuoti. Jeigu tai yra žaliosios atliekos, jas privalu kompostuoti“, – nurodo pašnekovas. Supjausčius, išdžiovinus šakas, jas deginti galima. A. Burbos teigimu, svarbu, kad vieta būtų saugi ir nebūtų kuriamas didelis laužas, nes yra didelis pavojus, kad ugnis gali išplisti.

Lietuvos sodininkų draugijos vadovo žodžiais, natūralu, kad kaimynas reiškia nepasitenkinimą, nes kaip tik žaliosios atliekos deginant sukelia daugiausiai dūmų.

„Žinoma, jeigu sodininkas turi pasidaręs laužavietę ir nori išsikepti kepsnį, niekas neuždraus sukurti ugnį ir kepti“, – sako A. Burba.

Aplinkos ministerijos nurodymas, pašnekovo žodžiais, susijęs su visais – tiek sodų bendrijų, tiek gyvenamųjų namų rajonų gyventojais.

„Nėra jokio pasiteisinimo, jeigu draudžiama deginti, tai draudžiama“, – primena Lietuvos sodininkų draugijos vadovas.