- Aida Valinskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė nuo šių mokslo metų vertinti mokinių fizinį pajėgumą. Tačiau vilniečių moksleivių tėvai baiminasi, ar tai netaps mokinių rūšiavimu ir naujomis patyčiomis dėl apkūnumo, lėtumo ir pan.
Nauja tvarka
Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekiant keisti jaunimo požiūrį ir juos labiau sudominti fiziniu aktyvumu, tobulinamas fizinio aktyvumo mokyklose organizavimas. Kūno kultūros pamokos turėtų tapti patrauklesnės ir įdomesnės, labiau įtraukiančios jaunuolius ir jų artimuosius. Tuo tikslu jau nuo šių mokslo metų bus vertinamas mokinių fizinis pajėgumas ir pagal tai bus parenkami individualūs fizinio aktyvumo būdai. Toks vertinimas taikomas ir užsienyje.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, pokyčiai, susiję su fiziniu aktyvumu mokyklose, turi prasidėti jau dabar.
"Naujovėmis siekiame keisti jaunimo požiūrį į kūno kultūrą, fizinį aktyvumą. Tikimės, kad taip sudominsime ir į šį procesą labiau įtrauksime ir vaikus, ir jų tėvelius. Tai reiškia didesnes galimybes stiprinti jaunųjų šalies gyventojų sveikatą ir ateityje išvengti tokių ligų kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas ir kitų", – tikino ministras A.Veryga.
V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.
Fizinio pajėgumo nustatymas ne rečiau kaip vieną kartą per mokslo metus (nuo vasario iki gegužės mėnesio) bus vykdomas visose pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokyklose. Nuo dalyvavimo fizinio ugdymo pamokose atleistiems, specialiosios, parengiamosios fizinio ugdymo grupės mokiniams šis vertinimas nebus privalomas.
Pradinukams iš viso reikės atlikti keturias užduotis, tokias kaip šuolis į tolį iš vietos, teniso kamuoliuko metimas, bėgimas šaudykle bei 6 minučių bėgimas. Vyresnieji turės atlikti šešias užduotis – pratimą "Flamingas", kuris skirtas pusiausvyrai nustatyti, taip pat pratimus lankstumui, raumenų jėgai ir jų ištvermei, vikrumui bei ištvermei nustatyti.
Pažymiai už šio vertinimo rezultatus nebus rašomi. Fizinio ugdymo mokytojai, įvertinę mokinio fizinio pajėgumo rezultatus, apie juos praneš mokiniui, jo tėvams. Tais atvejais, kai bus nustatoma, kad bent viena vaiko fizinė ypatybė yra labai silpna, mokykloje dirbantis visuomenės sveikatos biuro specialistas kartu su fizinio ugdymo mokytoju organizuos individualų susitikimą su mokiniu, jo tėvais. Jo metu bus ne tik aptarti rezultatai, bet ir teikiamos rekomendacijos fiziniam pajėgumui pagerinti, parenkami individualūs, vaikui tinkami fizinio aktyvumo skatinimo būdai ir metodai.
Vertins riziką
SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Inga Gerulskienė "Vilniaus dienai" teigė, kad daugelis pasaulio šalių naudoja tokius bendrus vertinimus, kuriems taikomos naujausios skalės. Vaikų fizinio pajėgumo nustatymo vertinimai sėkmingai naudojami Portugalijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Suomijoje ir kt., jų pagrindu skatinamas fizinis aktyvumas ir tobulinamas ugdymo procesas mokykloje. Tad tai tikrai nėra nauja idėja.
Lietuvoje bendrosiose kūno kultūros programose taip pat jau yra įtvirtintas mokinių fizinio pajėgumo nustatymas, tad dabar vertinimas tiesiog atnaujinamas, aiškiau reglamentuojant visą procesą, rezultatų vertinimą ir nusimatant aiškų grįžtamąjį ryšį, kurį gaus mokinys ir jo tėvai.
Ne be reikalo pradinėse klasėse mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais.
"Patvirtinta tvarka, priešingai nei iki šiol, labai aiškiai apibrėžia, kokios užduotys ir kaip jos turi būti atliekamos, kaip vertinamos, – teigė I.Gerulskienė. – Nauja ir tai, kad nuo šiol bus stebimas vaiko fizinio tobulėjimo pokytis, taip pat numatytas išsamesnis tėvų informavimas apie vaiko fizinio pajėgumo būklę bei jų įtraukimas į ugdymo procesą. Visų svarbiausia – kad su visuomenės sveikatos specialisto pagalba bus įvertinamos rizikos fizinei vaiko sveikatai. Laiku jas nustačius, bus imamasi reikalingų fizinio aktyvumo priemonių."
Paklausta, kas užtikrins, kad po vertinimo mokiniams bus parenkami individualūs fizinio aktyvumo skatinimo būdai ir metodai, kas tai kontroliuos, SAM atstovė teigė, jog dirbs visa komanda, į kurią nuo šiol bus įtraukti ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai.
Anot jos, naujasis aprašas buvo aktyviai derintas su Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos, kuri yra atsakinga už ugdymo proceso organizavimą mokyklose, specialistais, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija, Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija bei kitomis suinteresuotomis institucijomis, vyko susitikimai su mokinių atstovais. Todėl SAM neabejoja, kad tiek atsakingos institucijos, tiek mokyklų bendruomenės kartu sieks bendro tikslo – fiziškai aktyvesnių ir kartu sveikesnių jaunuolių.
Tėvai baiminasi
Vilnietis Kęstutis Mikolajūnas, kuris yra ir tėvus vienijančios organizacijos Lietuvos tėvų forumas tarybos narys, "Vilniaus dienai" teigė, jog šiais laikais, kai vaikai daug laiko praleidžia prie kompiuterių, reikia galvoti apie jų fizinio aktyvumo skatinimą, Tačiau toks kasmetinis moksleivių, ypač – pradinukų, fizinio pajėgumo vertinimas atrodo šiek tiek "kreivai".
"Pagrindinis klausimas – kam tas vertinimas bus naudojamas. Jeigu po to vaikai bus suskirstomi į kažkokias grupeles pagal tai, kuris mažiau įgalus ar mažiau judrus, tai nieko gero iš to nebus. Tai yra labai subtilu. Ne be reikalo pradinėse klasėse mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais", – sakė K.Mikolajūnas.
Jam keista tai, kad kūno kultūros reikalais apskritai užsiima sveikatos apsaugos ministras, nes ugdymas – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reikalas. Būtent ši ministerija turėtų klausti pedagogų, ar jiems reikalingi tokie vertinimai ir tokia informacija apie vaikus. Greičiausiai tie pedagogai, kurie nuoširdžiai dirba su vaikais, kasdien juos mato, puikiai žino jų galimybes ir be jokių testų.
Vilnietės mamos, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovės Rasos Žemaitės teigimu, pagrindinis klausimas – ko reikia visuomenei. Jeigu mūsų tikslas per kūno kultūros pamokas elgtis su vaikais kaip su profesionaliais sportininkais, kai vertinamas tik rezultatas, tada gal kiekviena mokykla ir kiekviena kūno kultūros pamoka turi tapti to rezultato siekimo mechanizmu su visomis atitinkamomis pasekmėmis – tiek fizinėmis, tiek psichologinėmis traumomis, sumažėjusia vaiko saviverte ir pan.
"Tačiau man, kaip mamai, būtų gerokai priimtiniau, jei kūno kultūros pamokose būtų mokoma sveikos gyvensenos ir aktyvaus gyvenimo būdo. Tai visai kiti tikslai, visai kiti uždaviniai, ir atitinkamai pasirenkamos visai kitos priemonės,– sakė moteris. – Kiek teko kalbėtis su tėvas, ir dabar yra mokytojų, kurie sugeba per kūno kultūros pamokas vaikus motyvuoti taip, kad yra ir rezultatai, ir nauda, ir noras sportuoti. Deja, bet yra ir mokytojų bei mokyklų, kur į kūno kultūros pamokas žiūrima kaip į rezultatų siekimo mechanizmą, ir tada nusispjaunama į vaiko savijautą pamokoje, į jo sveikatą, gebėjimus, nes kaip toli gražu ne kiekvienas gali puikiai skaičiuoti, taip ne kiekvienas gali peršokti "ožį" ar užlipti virve. Norėtųsi, kad kūno kultūros pamokos būtų apie kultūrą, o ne apie rezultatus."
R.Žemaitė abejoja, kad naujovės paskatins vaikų fizinį aktyvumą. Mat jeigu kartą per metus bus vertinamas mokinių fizinis pajėgumas, vadinasi, visus metus visa veikla kūno kultūros pamokose bus nukreipta į tai, kad tas fizinis pajėgumas gerėtų. Ir vietoje to, kad vaikai būtų supažindinami su gausybe sporto šakų, kad jiems būtų padedama atsirinkti, kokiu sportu jie galėtų su malonumu užsiimti, tikėtina, kad bus pasirinkta siauroji kryptis siekiant tam tikrų normatyvų, kuriuos vaikai turės atitikti. O ir spaudimas vaikams tada gali būti nepagrįstoje vietoje ir nepagrįsto dydžio.
Jau vien tai, kad pagal vaiko fizinį pajėgumą jam bus parenkami individualūs fizinio aktyvumo būdai, Aktyvių mamų sambūrio atstovės teigimu, gali tapti dar vienu patyčių lauku. Anot jos, kai kalbama apie vaikų klases, sukomplektuotas pagal rezultatus, aiškiai suprantama, kad tai diskriminacija – nėra gerai skirstyti vaikus į gerus ir geresnius arba į nevykėlius ir labai daug galinčius. Naujoji tvarka taip pat gali tapti diskriminaciniu mechanizmu, kuris, tikėtina, gali traumuoti ne vieną vaiką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų4
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?1
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?7
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...