„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ apie Lietuvą ištikusią žiemą kalbėjo Plungės rajono meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis (toliau – A. K.), „Kelių priežiūros“ Komunikacijos skyriaus vadovas Rimantas Zagrebajevas (toliau – R. Z.), „Grindos“ teritorijų priežiūros vadovė Dana Jasilionytė (toliau – D. J.), Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys (toliau – V. G.), vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas (toliau – A. P.).
– Mere, kas darosi jūsų mieste?
– A. K.: Turime ekstremalų įvykį. Plungę paskelbėme žiemos sostine – turime progą pasidžiaugti didžiuliu sniego kiekiu. Sniego vietomis yra iki metro ir daugiau, kai kur per parą prisnigo iki 50 centimetrų.
Dėl gausaus sniego kreipėmės į Hidrometeorologijos tarnybą, kad galėtume skelbti ekstremalią situaciją, panaudoti lėšas iš mero rezervo, samdyti rangovus, kurie padėtų normalizuoti gyvenimą mūsų savivaldybėje.
Keletą dienų automobiliai, stovėję kiemuose, buvo padengti metro storio sniego sluoksniu. Išvalyti aikšteles ir gatves buvo pakankamai sudėtinga.
Keletą dienų automobiliai, stovėję kiemuose, buvo padengti metro storio sniego sluoksniu. Išvalyti aikšteles ir gatves buvo pakankamai sudėtinga.
Šiuo metu visos gatvės yra pravažiuojamos, pagrindinės gatvės pabarstytos druska, siauresnės – platinamos. Žadamas iki dvidešimt laipsnių šaltis, tad, jei to nespėsime padaryti, iki balandžio mėnesio turėsime didžiules sniego krūvas.
Taip pat atkasinėjamos autobusų stotelės, šaligatviai. Matydami, kad patekimas į ugdymo įstaigas gali būti komplikuotas, priėmėme sprendimą dvi dienas sustabdyti ugdymo procesą.
Rajone turime daugiau nei 1000 kilometrų kelių, todėl visi vaikai turi turėti galimybę be trukdžių atvykti į ugdymo įstaigas.
– Ar Plungės žmonės susivienijo po tokio snygio?
– A. K.: Visi plungiškiai yra labai kolegialūs žmonės, noriai talkina vieni kitiems. Noriu padėkoti visiems ūkininkams, kurie taip pat valė sniegą nuo gatvių. Jų pagalba buvo valomi rajoniniai keliai bei aikštelės.
Labai džiaugėmės, kad į paraginimą atsiliepė švietimo įstaigų administracijos, nes dvi dienas, kai nevyko ugdymo procesas, jie turėjo laisvas rankas ir galėjo susitvarkyti savo teritorijas.
– Kaip šiuo metu tvarkosi kelių priežiūra?
– R. Z.: Kelių priežiūra yra nemenkas išbandymas, tačiau, iš kitos pusės, tai sezonas, kuriam ruošiamės visus metus. Puikiai matome, kur namų darbai buvo padaryti ir atlikti laiku.
Galime pasidžiaugti, kad mūsų mechanizmai nenutrūkstamai tęsė darbą, buvo laiku paruošti, o kolektyvas – apmokytas.
Skaičiai kalba patys už save: prižiūrime valstybinės reikšmės kelius – jų yra 21 tūkstantis kilometrų, o per parą, valydami kelius, nuvažiavome 65 tūkstančius kilometrų. Tai reiškia, kad per parą kelius valėme 3–4 kartus.
Ten, kur automobilių intensyvumas didžiausias, „Kelių priežiūra“ dirba visą parą. Situacija pagrindiniuose šalies keliuose yra gana stabili ir normali. Šiuo metu didžiausi iššūkiai laukia rajoniniuose keliuose – jie jau pakankamai nuvalyti, tačiau dar laukia kelio platinimas.
Kadangi beveik dešimt metų tokio sniego kiekio šalyje neturėjome, į darbus grįžo ir rotariniai sniego metikliai – specialūs sniego valytuvai, kurie surenka sniegą ir jį nupučia toliau nuo kelio.
Kadangi beveik dešimt metų tokio sniego kiekio šalyje neturėjome, į darbus grįžo ir rotariniai sniego metikliai – specialūs sniego valytuvai, kurie surenka sniegą ir jį nupučia toliau nuo kelio.
– Mere, kaip vertinate kelininkų darbą?
– A. K.: Manau, kad jie dirba pakankamai intensyviai, pamainomis, nes kitu atveju išvažiavimai į magistrales nebūtų galimi. Vieni kitiems talkiname ir palaikome ryšį, nes šiandien reikia ne pykčio, pagiežos ar pretenzijų – tik sutelktas darbas gali duoti gerą rezultatą.
– Ką buvo galima padaryti geriau?
– A. K.: Didelę įtaką turėjo tai, kad buvo didžiosios metų šventės, todėl daugelis žmonių ir darbuotojų buvo atlaidesni. Kitą kartą, manau, reikėtų būti reiklesniems sau ar paspausti savo darbuotojus, nes darbus reikia daryti iškart, o ne laukti.
– Koks kelininkų darbo režimas?
– R. Z.: Mūsų turima sutartis su „Via Lietuva“ įpareigoja dirbti pagal nustatytus normatyvus. Kalėdos ir Naujieji metai mums yra darbo dienos – dirbame pamainomis.
Visą Lietuvą aptarnauja apie 1500 kelininkų, turime daugiau nei 800 vienetų įvairios žiemos technikos. Daugiau nei pusė technikos parko skirta nuolat valyti ir prižiūrėti kelius.
– Kuo barstote kelius?
– R. Z.: Naudojame įvairius tirpalus, purškiame viadukus ir kitas magistralių vietas, kad kelio danga būtų paruošta saugiam eismui. Taip pat naudojame drėgną druską, kad jos vėjas nenupūstų į laukus.
Be to, naudojamos frikcinės medžiagos – smėlio ir druskos mišiniai. Šias medžiagas taikome ketvirtame–penktame priežiūros lygyje, t. y. krašto keliuose ir žvyrkeliuose. Įkalnėse saugų eismą labiausiai padeda užtikrinti smėlis.
– Kokia situacija Vilniuje?
– D. J.: Kelio danga intensyviausiose gatvėse yra šlapia, visi valytuvai dirba mieste – valo ir barsto pagal situaciją. Dirbame visą parą nuo pat sausio pirmosios.
Intensyviausios, pirmo–antro lygio, gatvės Vilniuje barstomos tik druska, o ketvirto–penkto lygio gatvės miegamuosiuose rajonuose ir soduose, kur kelio danga nėra asfaltuota, o žvyruota, barstomos smėlio ir druskos mišiniu.
– Kokia eismo situacija šalyje?
– V. G.: Daugelis eismo dalyvių supranta, kad keičiasi ir eismo sąlygos, kelio danga būna slidi, todėl reikia imtis ypatingų atsargumo priemonių. Didžioji dalis eismo įvykių yra techniniai, kai eismo dalyviai savarankiškai užpildo deklaracijas nekviesdami policijos.
Vairuotojai dažniausiai nesilaiko atstumo, nukreipia dėmesį ne į vairavimą, vienas kito nepraleidžia išvažiuodami iš šalutinio į pagrindinį kelią.
Vairuotojai dažniausiai nesilaiko atstumo, nukreipia dėmesį ne į vairavimą, vienas kito nepraleidžia išvažiuodami iš šalutinio į pagrindinį kelią. Atidumo norėtųsi daugiau.
– Kokias klaidas vairuotojai dažniausiai daro kelyje?
– A. P.: Žiemą prieš sėdant į automobilį pirmiausia reikia jį nuvalyti – pašalinti nuo langų ir visų kitų paviršių sniegą bei ledą.
Važiuodami turėtume laikytis didesnio atstumo, nedaryti staigių veiksmų: staigiai nestabdyti, nesukti vairo, atsisakyti bereikalingų manevrų, nelenkti, jei to galima išvengti.
Žinoma, išvažiuojant į kelią reikėtų išbandyti kelio dangą, pasirinkus greitį iki 45 km/val. pradėti staigiau stabdyti ir pastebėti, ar automobilis slysta.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)