„Sutinku su JAV priekaištais, kad šiuo metu šita našta nėra padalinta sąžiningai, JAV prisiima liūto dalį naštos, kuri yra susijusi su NATO biudžetu, todėl Europa turi prisidėti mažiausiai dvigubai daugiau nei tą daro dabar“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė šalies vadovas.

Jis teigė „su viltimi ir su tikėjimu“ laukiantis vasarą Hagoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.

„Manau, mums pavyks sustiprinti NATO, mums pavyks prisiimti visiems sąžiningą naštos dalį“, – kalbėjo G. Nausėda.

Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) dar pirmą kartą eidamas JAV prezidento pareigas ragino sąjungininkus Europoje sparčiau didinti išlaidas gynybai, tačiau pernai jį vėl išrinkus į Baltuosius rūmus, amerikiečių lyderio retorika paaštrėjo.

Anksčiau raginęs gynybai skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), dabar D. Trumpas kalba apie 5 procentus.

Lietuva per artimiausius penkerius metus gynybai skirti planuoja 5-6 proc. BVP.

„Diskusijų klubo laikai baigėsi“

Šią savaitę Saudo Arabijoje, Rijade, įvyko JAV ir Rusijos užsienio reikalų ministrų derybos – pirmosios nuo plataus masto Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį 2022 metų vasarį. Kyjivas į jas pakviestas nebuvo.

Per kelias dienas po to JAV prezidentas D. Trumpas Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį pavadino „diktatoriumi be rinkimų“, o pastarasis perspėjo, kad Baltųjų rūmų šeimininkas gyvena Rusijos dezinformacijos burbule.

Diskusijų klubo laikai baigėsi.

Atskiras konsultacijas Paryžiuje surengė ir Europos lyderiai. Vienose iš jų dalyvavęs G. Nausėda sako, kad taip siekiama „aktyvizuoti Europą, pažadinti ją iš miego“.

„Diskusijų klubo laikai baigėsi. Diskusijų klubas vestų į Europos vaidmens mažėjimą, o to mes mažiausiai norime, nes karas Ukrainoje yra apie Europą, ne tik apie Ukrainą“, – kalbėjo šalies vadovas.

Lietuvos vadovas teigė, kad atsiranda ir tam tikros iniciatyvos, susijusios su galimu taikdarių siuntimu į Ukrainą, tačiau tai būtų įmanoma tik sudarius paliaubas dėl ugnies nutraukimo.

„Bet Europos pozicija yra, ir aš ją ypatingai remčiau, kad mums nereikia trumpalaikio sandorio dėl ugnies nutraukimo, kuris reikštų tik atokvėpį Rusijai ir po to pastangų konsolidavimą ir puolimą vėl. Mums reikia agresijos pažabojimo“, – sakė jis.

Dėl karių atitraukimo indikacijų neturi

Diplomatinių šaltinių teigimu, Rusija taikos derybose pareikalavo JAV atitraukti pajėgas iš Rytų Europos, tačiau su tuo amerikiečiai nesutiko, skelbia „Financial Times“.

Rusija ne kartą piktinosi NATO buvimu centrinėje ir rytinėje Europos dalyse. Prieš didelio masto invaziją į Ukrainą, pradėtą 2022-ųjų vasarį, Maskva reikalavo NATO atitraukti karius iš kelių rytinių Europos valstybių.

G. Nausėda sako neturintis „jokių indikacijų, kad JAV norėtų sumažinti savo buvimą čia“.

„JAV puikiai supranta regiono specifiką, puikiai supranta, kad rytinis NATO flangas yra ypač pažeidžiamas iš agresoriaus pusės“, – sakė šalies vadovas.

„Atvirkščiai, galiu atsakingai pareikšti, kad esame pasirengę investuoti dar daugiau ir priimti, jeigu kita pusė sutiks, JAV karių, karinės technikos nuolat būti Lietuvos teritorijoje“, – kalbėjo G. Nausėda.

Bataliono dydžio arba didesnis JAV pajėgų vienetas Lietuvoje rotuojamas nuo 2019 metų.