Seime svarstant naują įstatymą, kuriuo bus sugriežtintas parlamentarų veiklos reglamentavimas, laukia ilgas ir sunkus kelias. Tuo neabejoja Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.
Jeigu naujasis įstatymas bus priimtas, Seimo nariai bus priversti dalyvauti posėdžiuose, numatytos jų atostogos, uždrausta abejotinos vertės "kūrybinė veikla", sumažintos parlamentinei veiklai skirtos lėšos. Taip pat nebebus leidžiama nuomotis automobilių.
– Kodėl prireikė atskiro Seimo narių veiklos garantijų įstatymo? Juk iki šiol visi su Seimo narių darbo sąlygomis susiję dalykai buvo surašyti į Seimo statutą.
– Konstitucijoje įrašyta, kad visi su Seimo narių darbo sąlygomis susiję klausimai yra reglamentuojami įstatymu. Statutas irgi turi įstatymo galią. Tačiau Seimo statutą, skirtingai nei kitus įstatymus, pasirašo parlamento vadovas, o ne prezidentas. Naują Seimo narių veiklos garantijų įstatymą rengusioje darbo grupėje dirbę teisininkai atkreipė dėmesį, kad Konstitucijos nuostatą derėtų traktuoti taip, jog turi būti atskiras Seimo narių veiklą reglamentuojantis įstatymas, kurį galėtų pasirašyti prezidentas. Jis galėtų ne tik pasirašyti, bet ir vetuoti, teikti siūlymus tokiam įstatymui.
Dabartinę padėtį pavadinčiau konstitucine klaida, kurią reikia ištaisyti.
Iki 2004 m. veikė atskiras Seimo narių darbo veiklos įstatymas. Tačiau po to, kai Konstitucinis Teismas dalį jo nuostatų pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai, buvo nuspręsta tokio įstatymo išvis atsisakyti ir viską, kas susiję su parlamentarų darbo sąlygomis, sukelti į statutą.
Bet, kaip sakiau, tai neatitinka Konstitucijos reikalavimų. Todėl ir prireikė atskiro įstatymo, kurio projektas jau yra parengtas ir dabar bus svarstomas.
– Kas rengė projektą?
– Buvo pritarta mano pasiūlymui sudaryti tokią darbo grupę, kurioje nebūtų Seimo narių. Į darbo grupę pakviesti teisės specialistai, konstitucionalistai, Etikos ir procedūrų komisijos patarėjos, kurios žino daugelį problemų, susijusių su parlamentarų darbu. Žodžiu, tai buvo nuo Seimo narių nepriklausoma darbo grupė.
Joje dirbo ir du buvę Konstitucinio Teismo teisėjai – profesoriai Egidijus Kūris ir Vytautas Sinkevičius. Jie yra priėmę ne vieną sprendimą, susijusį su Seimo narių darbo sąlygomis, su parlamentarų ir apskritai politikų etika.
– Manot, kad naujasis Seimo narių veiklos garantijų įstatymas išspręs visas su parlamentarų etika susijusias problemas?
– Visų šimtu procentų gal ir neišspręs. Bet absoliuti dauguma problemų, tikiuosi, bus išspręsta.
Pavyzdžiui, Seimo narių atostogos – problema, kuri jau daugelį metų neišsprendžiama, nors dar 2004 m. Konstitucinis Teismas nurodė, kad parlamentarai privalo turėti oficialų bendrų atostogų laikotarpį. Tai, kad atostogų klausimas iki šiol nesutvarkytas, sukelia nemažai problemų.
– O kaip ketinama reglamentuoti atostogas?
– Siūloma nustatyti, kad Seimo nariai galės atostogauti ne daugiau kaip 45 kalendorines dienas per metus. Atostogos turėtų būti skelbiamos tarp Seimo sesijų, tai yra kuriomis nors dienomis kiekvienų metų sausio ir vasario bei liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Seimas pats savo nutarimu nustatys atostogų laikotarpį, kuris bendrai neturės viršyti 45 dienų. Per tą laikotarpį nevyks jokie posėdžiai – nei plenariniai, nei komitetų, komisijų ar frakcijų. Seimo nariai galės be valdybos leidimo važiuoti kur tinkami ir ten leisti savo atostogas.
Seimo valdybos nariai – parlamento pirmininkas ir jo pavaduotojai – atostogaus pagal atskirą grafiką, nes valdyba visą laiką turi dirbti.
– Bet ir atostogų laikotarpiu gali būti sušaukti neeiliniai posėdžiai, jeigu, pavyzdžiui, situacija to pareikalaus. Kaip tada?
– Jokiu būdu nekvestionuojama Seimo valdybos, dalies Seimo narių ar prezidento teisė inicijuoti neeilinę sesiją, jeigu situacija to išties reikalauja. Parlamentarų atostogos tam neeilinių posėdžių laikotarpiui bus tiesiog nutrauktos ir vėl pratęstos, kai neeilinė sesija baigsis. Netgi numatoma išmokėti kompensacijas tiems Seimo nariams, kurie bus oficialių atostogų laikotarpiui įsigiję kelialapius ar bilietus, bet bus priversti savo poilsį nutraukti dėl per jų atostogas sušauktos neeilinės sesijos.
– Pirmuose įstatymo projekto straipsniuose įrašyta nuostata, kad dalyvauti posėdžiuose yra Seimo nario konstitucinė pareiga, o sistemingas šios pareigos nevykdymas be pateisinamos priežasties yra pagrindas pradėti apkaltą. Ne per griežta už kiekvieną praleistą posėdį grasinti apkalta?
– Ne už kiekvieną. Už praleistus posėdžius numatoma atitinkamai mažinti atlyginimus. Kitaip tariant – kiek posėdžių praleidi be pateisinamos priežasties, tiek algos ir negauni.
O apkalta grės tik piktnaudžiaujantiems parlamentarams, tiems, kurie neis į posėdžius, sakykime, todėl, kad jiems kas nors nepatinka, pavyzdžiui, komisijos, komiteto ar netgi viso Seimo pirmininkas.
Seimo narys yra profesionalus politikas. Dalyvauti Seimo posėdžiuose yra jo pareiga, toks yra jo darbas. Ir jeigu darbas piktybiškai neatliekamas, vadinasi, gali būti inicijuota atimti mandatą apkaltos proceso tvarka.
Tikrai negali būti taip, sakyčiau, išsidirbinėjama, kai neinama į posėdžius vien todėl, kad pirmininkas nepatinka.
– Kodėl norima uždrausti bet kokią Seimo narių kūrybinę veiklą?
– Netiesa. Niekas nedraus vykdyti kūrybinės veiklos. Niekas nedraus rašyti eilėraščių, tapyti paveikslų, užsiimti menine fotografija, dainuoti, šokti ir taip toliau. Tik tokia veikla negali peraugti į nuolatinį darbą, už kurį mokamas nuolatinis atlygis.
Viena svarbi pastaba – bet kokia kūrybinė veikla turi būti iš tikrųjų kūrybinė. Kokios nors abejotinos kokybės televizijos laidos vedimas, kai juokaujama apie viską, kas žemiau juosmens, ar šokiai, kai vaizduojama karvė, vargiai gali būti pavadinta kūrybine veikla.
Be to, jokiu būdu negali būti sudaromos jokios įpareigojančios sutartys dėl dalyvavimo kūrybiniuose ar televiziniuose projektuose.
– Kiti pasakys, kad pavaizduoti šokančią karvę irgi menas...
– Nemanau, kad Žilvino Šilgalio atveju tai buvo menas. Tai buvo žemo lygio darkymasis. Ir darkėsi ne Ž.Šilgalis, o Seimo nario mandatas. Tai neleistina.
– Siūloma atsisakyti leisti Seimo nariams už parlamentinei veiklai skirtas lėšas nuomotis automobilius ir vėl sugrąžinti tvarką, kai Seimo kanceliarija pati turi automobilių parką, kuriuo naudojasi parlamentarai. Tai nesukels kokių nors papildomų etinių problemų? Ir ar nekainuos brangiau valstybės biudžetui?
– Mano skaičiavimais, tokia tvarka turėtų maždaug perpus atpiginti bendras Seimo išlaidas transportui. Tikrai nebus brangiau nei yra dabar, kai kiekvienam Seimo nariui yra skiriamos lėšos parlamentinei veiklai ir iš jų padengiamos išlaidos mašinos nuomai.
O dėl problemų, nemanau, kad būtų daugiau nei yra dabar. Tiesa, Seime jau egzistavo tokia tvarka, kai parlamento kanceliarija visiems politikams nupirkdavo tarnybinius automobilius, o jų nuomotis nebuvo galima. Iki šiol nelabai suprantu, kodėl tos tvarkos buvo atsisakyta. Regis, tik dėl to, kad užfiksuotas vienas kitas atvejis, kai tuo transportu buvo pasinaudota ne valdiškiems, o privatiems reikalams. Pavyzdžiui, keli Seimo nariai kažkada nuvažiavo ilsėtis į Ispaniją kanceliarijai priklausančiomis mašinomis.
Tai buvo galima sutvarkyti griežtesne atskaitomybe, bet pasielgta taip, kad išvis kanceliarijos mašinų atsisakyta ir leista Seimo nariams jas nuomotis. Tai sukėlė tik dar daugiau problemų.
– Kaip manote, ar atsiras politinė valia Seime priimti tokį naują įstatymą?
– Tikrai, naujasis dokumentas yra revoliucinis. Dėl jo gali kilti nemenkų ginčų Seime.
Bet man nesuprantami kai kurie jau dabar skambantys politikų pareiškimai, kad esą nieko nereikia daryti, jokio įstatymo išvis nereikia.
Vis dėlto viliuosi, kad naujasis įstatymas bus priimtas. Taip pat tikiuosi, kad svarstydamas Seimas nepataisys siūlomo varianto tiek, kad iš jo, vaizdžiai tariant, nieko gero neliks.
Naujasis Seimo narių veiklos garantijų įstatymas būtų taikomas tik nuo kitos Seimo kadencijos, kuri prasidės kitų metų lapkritį, po rinkimų. Taigi dar turime pusantrų metų diskusijoms ir šiam įstatymui priimti. Laiko turėtų pakakti.
Kol kas dokumento projektas pristatytas Seimo valdybai. Parlamento vadovė Irena Degutienė ir jos pavaduotojai labai teigiamai žiūri į šį projektą. Netrukus jis turėtų būti aptartas su frakcijų seniūnais. Vėliau su juo galės susipažinti visos parlamentinės frakcijos, paskui įstatymo projektą planuojama registruoti Seimo posėdžių sekretoriate.
Naujausi komentarai