Lietuvai šiuo metu nereikia į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) kreiptis pagalbos, tačiau negalima atmesti galimybės, kad jos bus prašoma ateityje.

Tai interviu agentūrai "Reuters" pareiškė finansų ministras Algirdas Šemeta.

Kilus krizei pasaulio paskolų rinkose, Lietuvos ūkio plėtra pastebimai sulėtėjo, ir Vyriausybė prognozuoja, kad šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks beveik 5 proc. Dėl to mažėja ir biudžeto įplaukos.

"Ėmėmės nepopuliarių priemonių, kad išspręstume ūkio plėtros lėtėjimo problemas. Šiandien mums nereikia kreiptis į tarptautines institucijas, įskaitant TVF, – teigė A.Šemeta ir pridūrė: – Tačiau niekas negali pasakyti, kokia gali būti padėtis po mėnesio ar dviejų. Todėl neatmetu galimybės, kad tam tikros aplinkybės privers mus kreiptis į tarptautines institucijas."

Tokios problemos galėtų būti nepakankamas biudžeto įplaukų surinkimas, papildomos problemos gretimose šalyse ir sunkumai finansų sektoriuje, kuriame šiuo metu dominuoja Šiaurės šalių bankai – "Swedbank", SEB ir "Nordea".

A.Šemeta taip pat pareiškė, jog Lietuva išsaugos lito sąsają su euru, nors smunkantys valiutų kursai Rusijoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje kenkia šalies konkurencingumui.

Anot ministro, ekonomika atlaikys korekcijos smūgį: "Ta kaina jau įtraukta į šių metų biudžetą, tai yra išlaidos mažinamos beveik 2 proc. BVP, o mokesčiai didinami dar 2 proc. BVP."

"Tai iš tiesų didžiulė kaina, bet alternatyva kainuotų kur kas daugiau", – mano A.Šemeta. Anot jo, lito devalvavimas pakenktų žmonėms ir įmonėms, turintiems eurais nominuotų skolų: "Šios alternatyvos (devalvacijos) iš viso nereikėtų svarstyti."

Skolinasi milijardus

Premjeras Andrius Kubilius vakar patvirtino, kad Vyriausybės derybos su Europos investicijų banku (EIB) turėtų būti baigtos kovo mėnesį, tačiau jis paneigė, kad Lietuva skolinsis 5 mlrd. litų.

"Sumos gal ne tokios, kokios čia skelbiamos (apie 5 mlrd. litų – BNS), gal šiek tiek mažesnės, bet nemažos. Tai ūkiui skatinti skiriami pinigai", – vakar žurnalistams sakė Andrius Kubilius.

Jis pabrėžė, kad šie pinigai negalės būti skirti valstybės biudžeto deficitui dengti ir ankstesnėms paskoloms refinansuoti. Anot premjero, EIB lėšos bus skirtos ES finansuojamiems projektams refinansuoti.

Dėl paskolų deramasi ir su kitomis finansų institucijomis, iš kurių norima gauti dar apie 2 mlrd. litų.

Verslas laukia blogiausio

Vieno didžiausių Lietuvoje koncerno "MG Baltic" vadovas Darius Mockus teigia, kad šie metai verslininkams bus labai sunkūs, o skubotą mokesčių reformą įgyvendinusi valdžia turės pripažinti, kad biudžetas nesurenkamas.

"Valdžia privalo suvesti pajamų ir išlaidų balansą. Negalima planuoti pajamų, kurių niekada negausi. Kaip galima krentant ekonomikai išleisti tiek pat kaip pernai", – Lietuvos radijui sakė D.Mockus.

Jis teigė, jog verslininkai nežino, kaip valdžia paskirstys į biudžetą surinktas lėšas ir kaip reanimuos ūkį – šiam neatsigaunant biudžetas nebus surenkamas.

"Finansų ministras Algirdas Šemeta žino, už viską atsako. Ir kai jis po dviejų mėnesių nesurinks biudžeto, tada prisipažins: taip, truputį klydau. Blogiausia, kad šiuo atveju kenčia ne Šemeta, ne žmonės, priėmę sprendimus. Priėmei sprendimą ne tokį – bam, bankrotas. O kai valdžia priima sprendimus?" – piktinosi "MG Baltic" vadovas.