Mokyklos valgykloje – sriuba dar neverda, tačiau jau netrukus puodai kaiste kais – mokslo metai – ne už kalnų.

„Pora savaičių ir visi sugūžės“, – teigė Mykolo Biržiškos gimnazijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Valacka.

Vis dėlto – nauji metai ir su šiokiu tokiu kartėliu. Mokyklą neseniai tikrino tarnybos. Paaiškėjo, kad vaikai permoka už maistą.

„Mūsų mokyklos yra mažiausiai tie skirtumai, kai kurie patiekalai atitinka tą kainą, kai kurie galbūt viršija apie 10 proc.“, – kalbėjo K. Valacka.

Viešųjų pirkimų tarnyba pažeidimus nustatė 8-iose šalies mokyklose. Visos – Kaune ir Vilniuje. Skaičiai – šokiruojantys. Už kotletą ar guliašą vaikams tenka sumokėti 400 proc. daugiau nei nurodyta maisto tiekėjo sutartyje.

LNK stop kadras.

„Tiekėjo pasiūlyme yra viena kaina, o realiai mokiniai moka kitą kainą, kuri yra kelis kartus didesnė, kaip nustatė Viešųjų pirkimų tarnyba“, – šnekėjo Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas.

Jei kotletas – bronzinis, šaltibarščiai – auksiniai. Vienoje Kauno mokyklų jų kaina išaugo 900 proc. Sutartyje nurodyta, kad lėkštė šaltibarščių kainuoja vos 25 centus. Iš vaikų lupama – 2,50 euro.

„Buvome susitikę su vadovais, apkalbėjome, kokias priemones jie atliks, kad pašalintų nustatytus pažeidimus, ir prieš rugsėjo mėnesį kalbėsimės su visų mokyklų vadovais“, – sakė Kauno savivaldybės švietimo skyriaus atstovė Jolita Sakaliūnienė.

Pažeidimų – tūkstančiai. Pabrangintas bene kiekvienas maisto produktas. Dalyje švietimo įstaigų ir maisto kokybė kelia klausimų.

„Neleistini maisto produktai, tokie kaip skonio ir aromato stiprikliai, naudojami maisto produktuose, buvo rasta ir pasibaigusio galiojimo produktų. Taip pat – mechaniškai atskirtos mėsos naudojimas, tai yra mažesnės vertės produktas“, – nurodė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Aistė Prielgauskaitė.

Maisto gamintojai sako, kad tarnybos bando nusimesti atsakomybę. Pagrindinis kriterijus tiekiant maistą mokykloms – pasiūlyti kuo mažesnę kainą. Tą tiekėjai ir daro. Laimi pigiausi, net jei kaina ir nereali.

„Bet kuriam sveiko proto žmogui yra aišku, kad už 1 centą vaiko nepamaitinsi, nepaisant to, kad 1 centą įsipareigoji su sutartimi“, – tvirtino Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė Eurika Turonienė.

LNK stop kadras.

Vykstant konkursui mokyklos faktiškai nedalyvauja. Apie itin mažas kainas sužino paskutinės. Kaip aiškina E. Turonienė, pačiai tarnybai klausimų kažkodėl nekyla.

„Jeigu jai pagrindžia, kad už tą 1 centą aš tikrai galėsiu maitinti, nes, pavyzdžiui, finansuosiu savo asmeniniais pinigais iš praeitų metų pelno, jiems tai yra pakankamas įrodymas ir jie leidžia tokioms sutartims būti ir funkcionuoti“, – aiškino E. Turonienė.

Viešųjų pirkimų tarnyba sako, kad mokyklos, nors ir žino kainų neatitikimus, kreipiasi retai.

„Na, tiesiog supraskime labai paprastą elementarų dalyką, kad moka ne mokykla, bet moka mokiniai, tėvai“, – sakė D. Vedrickas.

Už pigių sutarčių, galimai, slepiasi ir neaiškios schemos. Esą dalis įmonių ateina ne vaikus maitinti, o įsisavinti nemokamo maitinimo pinigus. Maistą gamina ne itin skanų, tad dalis lieka nesuvalgyta.

„Valstybė tau moka ne už suvalgytas nemokamo maitinimo porcijas, o už skaičių vaikų, kiek yra tose klasėse. Čia aš matau labai didelę korupciją“, – teigė Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė.

Viena iš tikrintų – Kauno Maironio universitetinė gimnazija. Direktoriaus pavaduotoja svarsto, kad įmonių rezultatų viešinimas padėtų išvengti pažeidimų.

„Reikėtų maitinančias įstaigas reitinguoti ir tai leisti daryti mokykloms, nes vis tik yra svarbi maisto kokybė, kiek tas maistas sveikas“, – šnekėjo Maironio universitetinės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Ramunė Balčiuvienė.

Anksčiau pirkimuose galėjo dalyvauti tiek mokinių tėvai, tiek mokyklų vadovai. Pastarieji mano, kad prie tokios tvarkos reikėtų grįžti.

„Sprendimas galbūt būtų daugiau leisti bendruomenėms spręsti, neužgožiant konkurencijos“, – kalbėjo Mykolo Biržiškos gimnazijos direktoriaus pavaduotojas.

„Nesutikčiau, kad reikia kažkokio teisinio reguliavimo pakeitimo. Teisinis reguliavimas yra sudėliotas teisingai, tiesiog yra labai didelė problema su sutarčių vykdymu“, – sakė Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau kaip jas įvykdyti – klausimas nemažas.

„Šią vasarą turime tokių jau egzotinių laimėjimų. Vienos iš Vilniaus progimnazijų tiekėjas įsipareigojo švedišką stalą vaikams tiekti už 14 centų“, – nurodė E. Turonienė.

Esą jau žinoma, kad ši kaina nebus išpildyta. Pasinaudoti švedišku stalu bus galima už 4 eurus.

„Tas nebebus toleruojama ir bus prašoma atsakomybės ir kraštutiniu atveju taikant netgi administracinę atsakomybę asmenims, atsakingiems už sutarčių vykdymą“, – teigė D. Vedrickas.

Tarnyba planuoja daugiau patikrinimų nuo rugsėjo.