Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir kelių kitų institucijų parengta ataskaita, palyginti su ankstesniais metais, bendras registruotų kibernetinių incidentų skaičius sumažėjo 30 proc. – pernai metais užfiksuota per 2,3 tūkst. incidentų, 2022-aisiais – 3,3 tūkstančio.
Daugiausia incidentų užfiksuota liepos–rugsėjo mėnesiais.
Tai siejama su liepą Vilniuje vykusiu NATO viršūnių susitikimu bei svarbiu pokyčiu kovoje su žaibiškomis kibernetinėmis sukčiavimo atakomis išplėtus NKSC sukurto žalingų interneto nuorodų blokavimo įrankio – DNS užkardos taikymo apimtis.
Pernai 12 proc. augo pavojingesnių vidutinės kategorijos incidentų skaičius – 2023 metais užfiksuoti 37 tokie pažeidimai, metais anksčiau – 32.
Trečiadienį pirmiausia ataskaita bus pristatyta Vyriausybės pasitarime, vėliau viešai kibernetinio saugumo būklės vertinimą pristatys krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir NKSC vadovas Liudas Ališauskas.
Kaip skelbiama ataskaitoje, daugiausiai incidentų įvyko interneto prieglobos (hostingo) paslaugų infrastruktūroje: viešojo administravimo sektoriuje, interneto paslaugų teikėjų infrastruktūroje, prie jos prijungtuose fizinių asmenų galiniuose įrenginiuose.
NKSC vertinimu, pernai didelę įtaką šalies kibernetinei aplinkai darė naujausių technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto, plėtra ir jų poveikis plačiajai visuomenei bei geopolitiniai veiksniai.
„Lietuva dėl aktyvios paramos Ukrainai išliko su Kremliumi siejamų pažangių ir tęstinių kibernetinių grėsmių grupuočių taikinyje“, – rašoma ataskaitoje.
Ataskaitą KAM parengė kartu su NKSC, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, Lietuvos policija, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Lietuvos Kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentu.
Naujausi komentarai