Šis dokumentas kartu su valstybės pozicija šiais metais bus teikiamas Jungtinėms Tautoms. Anot nevyriausybininkų, visuotinė periodinė peržiūra ir jos rezultatai svarbūs norint Lietuvai patekti į JT Žmogaus teisių tarybą.
Ataskaitos autoriai teigia, kad moterų teisių atžvilgiu Lietuva padarė nepakankamai, prie to prisidėjo ir neratifikuota Stambulo konvencija.
„Nors Vyriausybė imasi tam tikrų priemonių smurtui artimoje aplinkoje sumažinti, pranešimų apie smurto atvejus skaičius nuolat auga. Iki šiol Lietuva neratifikavo Stambulo konvencijos ir nepriėmė įstatymų, kurie geriau apsaugotų smurto artimoje aplinkoje, persekiojimo ir išžaginimo santuokoje aukas“, – teigiama dokumente.
„Lietuvos valstybėje dar nepriimtas reprodukcinės sveikatos ir teisių įstatymas. Tokia padėtis labai riboja jaunų moterų ir mergaičių sveikatos priežiūros prieinamumą ir kokybę, saugius abortus ir būtinas kitas reprodukcinės sveikatos paslaugas“, – rašoma jame.
Nevyriausybininkai rekomenduoja ratifikuoti Stambulo konvenciją ir atitinkamai suderinti teisės aktus, skirtus kovoti su smurtu lyties pagrindu prieš moteris, įskaitant civilinį apsaugos nuo smurto orderį, taip pat siūloma priimti įstatymą, kuriame persekiojimas būtų kriminalizuotas, o moterų, patyrusių intymaus partnerio persekiojimą, saugumas užtikrintas.
Iki šiol Lietuva neratifikavo Stambulo konvencijos ir nepriėmė įstatymų, kurie geriau apsaugotų smurto artimoje aplinkoje, persekiojimo ir išžaginimo santuokoje aukas.
Be kita ko, siūloma priimti teisės aktus, kurie įtvirtintų atsakomybę dėl išžaginimo santuokoje, integruoti sąveikinį požiūrį į apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistemą, siekiant užtikrinti saugumą ir pagalbą moterims su negalia.
Ataskaitos autoriai siūlo stiprinti ir teisininkų, teikiančių valstybės garantuojamą pagalbą ginant smurto artimoje aplinkoje aukas teismuose, kompetencijas, investuoti į tarpinstitucinio bendradarbiavimo plėtrą, siekiant užtikrinti smurto artimoje aplinkoje aukų saugumą.
Taip pat raginama priimti įstatymą dėl reprodukcinės sveikatos ir teisių bei pagerinti reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, imtis visų teisinių veiksmų, užtikrinančių galimybę atlikti medikamentinį abortą, gerinti visų moterų grupių informuotumą ir galimybę naudotis kontraceptinėmis priemonėmis.
V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.
LGBTI asmenų apsauga – pavojuje
Ataskaitos rengėjai taip pat sako, kad LGBTI asmenų padėtį šalyje tiesiogiai veikia tos pačios lyties asmenų šeimos teisių pripažinimo trūkumas.
„Didesnių teigiamų pokyčių LGBTI žmogaus teisių srityje 2020 metais nebuvo nustatyta. LGBTI asmenų padėtį tiesiogiai veikia tos pačios lyties asmenų šeimos teisių pripažinimo trūkumas, administracinės procedūros, susijusios su teisiniu lyties pripažinimu, dar nėra nustatytos, o tai lemia didelę translyčių asmenų diskriminaciją“, – teigiama ataskaitoje.
Joje priduriama, kad LGBTI jaunimo padėtis Lietuvoje išlieka „ypač pažeidžiama, kadangi nevykdomos jokios nacionalinio lygio priemonės, kurios atitiktų jaunų LGBTI asmenų poreikius, susijusius su jų emocine gerove švietimo įstaigose“.
Didesnių teigiamų pokyčių LGBTI žmogaus teisių srityje 2020 metais nebuvo nustatyta.
„Buvo keli atvejai, kai Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas taikytas diskriminaciniu būdu, siekiant apriboti su LGBTI susijusį turinį, įskaitant ir edukacinį“, – sako dokumento autoriai.
Jie rekomenduoja peržiūrėti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, kad punktas dėl neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios viešos informacijos apie šeimos vertybes nebūtų taikomas diskriminaciniu būdu, siekiant nepagrįstai cenzūruoti su LGBTI susijusią viešą informaciją ir kad bet kokie saviraiškos laisvės apribojimai atitiktų teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo kriterijus bei būtų taikomi be jokios diskriminacinio pobūdžio intencijos.
Taip pat siūloma parengti pagrindinį nacionalinės politikos dokumentą, kuriame būtų aiškiai nurodyti konkretūs LGBTI asmenų diskriminacijos vertinimo rodikliai, taip pat pasiekimų, susijusių su LGBTI situacija Lietuvoje, siektinos reikšmės, priimti atitinkamus teisės aktus, kad būtų visiškai pripažintas tos pačios lyties porų lygiateisiškumas.
Rekomenduojama įtvirtinti lytinę tapatybę ir (arba) lyties raišką kaip teisinę kategoriją ir įstatymuose saugomą pagrindą, įskaitant neapykantos nusikaltimų, neapykantos kurstymo ir kovos su diskriminacija teisės aktus, inicijuoti teisėkūros procesą, siekiant priimti veiksmingą ir prieinamą administracinę procedūrą siekiant teisinio lyties pripažinimo
Ataskaitos rengėjai taip pat apžvelgė pažangą kitose srityse – žmonių su negalia, migrantų, tautinių mažumų bei vaikų ir jaunimo teisių.
Nevyriausybininkai teigia, kad žmonės su negalia per pastaruosius ketverius metus turėjo daugiau galimybių dalyvauti sprendimų priėmimo procese, o politinė aplinka buvo tam draugiška, tačiau lieka „nemažai nesprendžiamų kliūčių, siekiant užtikrinti žmonių su negalia teises, arba pažanga vyksta lėtai“.
Autoriai tvirtina, kad per pastaruosius ketverius metus „buvo įgyvendinta svarbių migracijos ir migrantų integracijos politikos pokyčių, tačiau praktikoje dar pastebimos spragos įgyvendinant numatytas priemones“, o Lietuvos migracijos politika išlieka „selektyvi, palankesnės atvykimo sąlygos yra taikomos tik tam tikrų profesijų ir valstybių piliečiams“, trūksta strateginio požiūrio į ilgalaikes migracijos priemones.
Anot nevyriausybininkų, daugiau dėmesio valstybė skiria ir tautinių mažumų problemoms, tačiau sisteminio požiūrio į integraciją, švietimo prieinamumą ir kokybę trūksta, taip pat lieka neišspręstų žmogaus teisių klausimų dėl vaikų ir jaunimo.
Ataskaitą rengė nevyriausybinės organizacijos – Lygių galimybių plėtros centras, Lietuvos negalios organizacijų forumas, „Psichikos sveikatos perspektyvos“, Nacionalinė LGBT teisių organizacija, „Diversity Development Group“, Lietuvos žmogaus teisių centras, „Ante Litteram“, taip pat Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Tolerantiško jaunimo asociacija.
Naujausi komentarai