Atliko auditą: Lietuvoje trūksta ir ugniagesių, ir įrangos

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi mažiau ugniagesių nei būtina, ugniagesių aprūpinimas technika ir asmens apsaugos priemonėmis neatitinka minimalių reikalavimų, reagavimo laikas į pranešimus ne visada atitinka standarto reikalavimus, o gaisrų kilimo rizikos valdymui trūksta orientacijos į rezultatus, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“.

Šalyje per pastaruosius ketverius metus kilo 41,6 tūkst. gaisrų, juose žuvo 354 asmenys, sunaikinta ir sugadinta daugiau nei 200 tūkst. kv. m gyvenamojo ir negyvenamojo ploto. Lietuva pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį žuvusių žmonių skaičių užima 3 vietą tarp 46 pasaulio valstybių.

Lietuvoje priešgaisrinėse pajėgose dirba 5,5 tūkst. ugniagesių, kurių beveik pusė – savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesiai, kuriems pavesta atlikti tik pirminius gelbėjimo darbus. Dėl šios priežasties jiems nustatyti mažesni reikalavimai pasirengimui, sveikatai, aprūpinimui technika, apsaugos priemonėmis. Valstybės kontrolės atliktas auditas rodo, kad dalis šių ugniagesių faktiškai atlieka ne tik pirminius gelbėjimo darbus, o juos atlikti nėra tinkamai aprūpinti. Nedetalizavus, kas yra pirminiai gelbėjimo darbai, nėra aišku, kokios yra savivaldybių ugniagesių darbų apimtys, ir neužtikrinama, kad jie būtų tinkamai pasirengę pavestoms funkcijoms atlikti.

„Valstybės mastu nevertinama, kiek ir kokių ugniagesių komandų reikia suformuoti, kad reagavimas būtų tinkamas ir į įvykio vietą būtų atvykstama laiku, turint pakankamas ugniagesių pajėgas ir įrangą. Analizuotais atvejais 41 proc. komandų budinčiose pamainose buvo mažiau ugniagesių, nei nustatyta. Pusėje į gaisravietę pirmiausia atvykusių savivaldybių priešgaisrinių tarnybų buvo tik po vieną ugniagesį“, – sako l. e. p. Valdymo audito departamento vyriausioji patarėja Rasa Rakauskienė.

Priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms trūksta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos bei įrangos: 38 proc. technikos trūksta valstybinėms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms, 29 proc. – savivaldybių priešgaisrinėms pajėgoms, kad jų aprūpinimas atitiktų bent minimalius nustatytus reikalavimus. Net 80 proc. valstybinių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir 25 proc. savivaldybių priešgaisrinių pajėgų automobilinių cisternų turėjo ne visą gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangą. Didelė dalis technikos sena: valstybinių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų 42 proc. technikos senesnė nei 15 metų, o 69 proc. savivaldybių – daugiau nei 20 metų.

Pusėje į gaisravietę pirmiausia atvykusių savivaldybių priešgaisrinių tarnybų buvo tik po vieną ugniagesį.

Priešgaisrinėms pajėgoms pranešimas apie gaisrą turi būti perduotas neviršijant 2 min., tačiau Bendrasis pagalbos centras apie 35 proc. pranešimų perdavė vidutiniškai du kartus viršijant nustatytą maksimalų laiką. Priešgaisrinių pajėgų pasirengimo išvykti laikas turi neviršyti 1 min., o pirmųjų pajėgų atvykimo į įvykio vietą laikas – 8 min. miesto gyvenamosiose vietovėse ir 18 min. kaimo gyvenamosiose vietovėse. Tačiau priešgaisrinės pajėgos daugiau nei 37 proc. atvejų išvyko viršydamos nustatytą maksimalų laiką. Trijose (iš 10) apskrityse miesto gyvenamosiose vietovėse ir vienoje apskrityje kaimo gyvenamojoje vietovėje nebuvo pasiektas numatytas rodiklis, kad ne mažiau nei 80 proc. atvejų priešgaisrinės pajėgos atvyktų neviršydamos nustatyto maksimalaus laiko.  

Audito rezultatai rodo, kad būtina tobulinti gaisrų prevenciją: didinti koordinatoriaus vaidmenį, apibrėžti institucijų, vykdančių gaisrų prevenciją, funkcijas. Auditorių nuomone, būtina griežtinti atsakomybę už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus. Skiriamos mažos (vidutiniškai 18 Eur) baudos neskatina pašalinti priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų ir neatgraso nuo šių pažeidimų pasikartojimo.

Įgyvendintos šio audito rekomendacijos padėtų suformuoti priešgaisrines pajėgas, kurios būtų tinkamai pasirengusios gesinti gaisrus ir atlikti gelbėjimo darbus, būtų tinkamai valdoma gaisrų kilimo rizika.

A. Bilotaitė: sistemai reikalingi pokyčiai

Valstybės kontrolei pristačius atlikto priešgaisrinių pajėgų audito analizę ir rekomendacijas, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė, kad priešgaisrinės apsaugos sistemai reikalingi sisteminiai pokyčiai. Valstybės kontrolės išvadose, be kita ko, pažymima, kad priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi mažiau ugniagesių nei būtina, ugniagesių aprūpinimas technika ir asmens apsaugos priemonėmis neatitinka minimalių reikalavimų, reagavimo laikas į pranešimus ne visada atitinka standarto reikalavimus, o gaisrų kilimo rizikos valdymui trūksta orientacijos į rezultatus.

„Valstybės kontrolės išvados nėra netikėtos, jos pateiktos laiku. Kasmet didėjant priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo sistemos finansavimui, turėtų gerėti ir jai pavestų funkcijų užtikrinimas bei veiklos kokybė. Akivaizdu, kad priešgaisrinių pajėgų sistemai būtini esminiai pokyčiai“, – teigia vidaus reikalų ministrė.

Akivaizdu, kad priešgaisrinių pajėgų sistemai būtini esminiai pokyčiai.

Ministrė A. Bilotaitė dar šių metų vasario mėnesį, lankydamasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD), jos vadovybei pavedė parengti pokyčių gaires, siekiant tobulinti departamento veiklą. 

„Ugniagesiai gelbėtojai turi didžiausią visuomenės pasitikėjimą, tad iš esmės esame įpareigoti užtikrinti, kad šis pasitikėjimas būtų pateisintas ir užtikrinant veiklos efektyvumą. Minimo audito rezultatai – tinkamas startas ir tvirta atrama ieškant pačių geriausių sprendimų“, – sako ministrė A. Bilotaitė.

Pasak ministrės, finansavimas PAGD bei savivaldybių ugniagesiams nuosekliai didinamas nuo 2016 metų, didžioji jo dalis skirta pareigūnų darbo užmokesčiui didinti. Be abejo, išlieka pareigūnų aprūpinimo problemų. Jos vis dar nėra išspręstos, tad reikalingi sisteminiai pokyčiai.

2016 metais PAGD buvo skirta 64 075 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, o 2021 metais numatyta skirti 108 282 tūkst. eurų. Savivaldybių ugniagesiams 2016 metais buvo skirta 19 120 tūkst. eurų, o 2021 metais šios lėšos padidintos iki 31 104 tūkst. eurų

Vidaus reikalų ministerija yra pradėjusi visos vidaus reikalų sistemos strateginio planavimo ir lėšų panaudojimo auditą, o ministerijai pavaldžiose statutinėse įstaigose – taip pat ir PAGD – yra atliekamas darbuotojų darbo sąlygų vidaus auditas. Šių auditų duomenys atskleis, ar minėti asignavimai skiriami tikslingai, t. y. pareigūnų darbo sąlygoms gerinti, todėl bus galima įvertinti, kokių darbo priemonių ministerijai pavaldžių įstaigų statutiniams pareigūnams trūksta labiausiai.

Vidaus reikalų ministerija yra gavusi ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) PAGD veiklos organizavimo vertinimą.

STT yra nustačiusi viešųjų pirkimų organizavimo ir kontrolės proceso trūkumų, kurie sudaro prielaidas korupcijai. Nustatyti ir PAGD darbuotojų ryšiai su gaisrinės saugos srityje veikiančiais privačiais juridiniais asmenimis, dėl kurių atsiranda rizika pažeisti viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje principus. STT vertinimu, taip pat nepakankamai skaidri valstybinės priešgaisrinės priežiūros ir kontrolės sistema didina korupcijos riziką užtikrinant priešgaisrinę saugą valstybėje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

TRŪKSTA GAISRINIŲ ?...

TRŪKSTA GAISRINIŲ ?... portretas
Karinę techniką mažiau pirkite. ji reikalinga tiek - kiek šuniui penkta koja. Jeigu kiltų karas - Lietuvai pakaks poros raketų. Klausimas - kam mes perkame iš Amerikos metalo laužą?...Neabejoju - eiliniams pinigų plovimams.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių