Gandai apie popierinių laikraščių mirtį gerokai perdėti. Pasaulio leidėjai iš nuostabos kilstelėjo antakį: planuotas kraustymasis į elektroninę erdvę nevyksta taip sparčiai, kaip buvo manyta. Greta nemokamų naujienų portalų skaitytojų dėmesio toliau sulaukia tardiciniai dienraščiai. Tiesa, ne vienas jų virto savaitraščiu, ne vieno tiražas gerokai sumenko. Bet tie, kurie išliko, nesirengia pasiduoti.

Visi dabar jau pripažįsta, kad elektroninės žiniasklaidos aušroje buvo padaryta klaida: skaitytojams pasiųstas signalas, kad naujienos gali nieko nekainuoti. Tikėtasi, kad portaluose sparčiai daugėjant lankytojų, juose taip pat sparčiai daugės reklamos, ir naujienų rengimo išlaidos bus padengtos. Ėmė tuštėti popierinių laikraščių redakcijos, užsidarinėti spaustuvės. Portalai tobulino savo išvaizdą, pūtėsi ir garsiai skelbė „popieriaus“ eros pabaigą.

Tuomet stojo ekonomikos krizė. Reklamos rinka sunyko, o likę gyvi reklamdaviai ėmė dar skrupulingiau skaičiuoti, kur jiems labiau apsimoka reklamuotis. Internetinės ir spausdintos žiniasklaidos kautynėse dėl reklamos nugalėjo... televizija.

Tuomet kasmečiuose didžiausių pasaulio leidėjų organizacijos IFRA forumuose užvirė diskusijos, kad vienintelis išsigelbėjimas nuo bankroto – grįžti prie mokamo turinio. Portalų naujienų (visų ar dalies) apmokestinimas jau buvo patyręs fiasko, bet mokami elektroniniai leidiniai, skirti planšetiniams kompiuteriams, teikė vilties.

Vis dėlto po kurio laiko su nuostaba konstatuota: ir tradiciniai dienraščiai turi paklausą. Nurašytasis „popierius“ susikaupė, išsigrynino savo vertingąsias savybes (faktų analizė, sklandi kalba, daugybė vaizdingos infografikos), pasitelkė į pagalbą savo jaunuosius brolius – tam pačiam prekės ženklui priklausančius portalus ir sukūrė patrauklią naujienų pateikimo sistemą: greitos, karštos, paviršutiniškos, nemokamos naujienos – internete, analizė, komentarai, įžvalgos – popierinėje dienraščio versijoje. Tarsi tai būtų dvi to paties žmogaus rankos.

Augant naujajai kartai, kuri naujieną suvokia per vaizdą, netrukus galime sulaukti ir laikraščio, interneto bei televizijos hibrido. Pirmų žingsnių jau yra.