Atsivėrė piktžaizdė: kas kaltas dėl padažnėjusių gaisrų? Pereiti į pagrindinį turinį

Atsivėrė piktžaizdė: kas kaltas dėl padažnėjusių gaisrų?

Pastaruoju metu gaisrai sąvartynuose, atliekų rūšiavimo ir sandėliavimo patalpose tapo dažni. Gyventojai gauna žinutes, įspėjančias, kad dėl gaisro atliekų tvarkymo įmonėse pavojinga būti lauke, nes oras gali būti užterštas pavojingomis medžiagomis. Dažna priežastis – sprogusios ličio jonų baterijos.

Atsivėrė piktžaizdė: kas kaltas dėl padažnėjusių gaisrų?
Atsivėrė piktžaizdė: kas kaltas dėl padažnėjusių gaisrų? / VDU nuotr.

Nemokame rūšiuoti

Kaip jos atsiduria tarp komunalinių atliekų? Na, mes vis dar nemokame rūšiuoti atliekų. Ir tai suprantama, nes nėra taip jau paprasta rasti vietas, kur galima saugiai palikti panaudotas ličio baterijas ar elektronikos prietaisus. Jeigu buitinių atliekų konteinerius randame paėję kelis metrus nuo namų – panaudotų ličio baterijų ar elektronikos prietaisų išmetimo vietas reikia žinoti. Todėl panaudotų ličio baterijų tvarkymo klausimas vis dar lieka aktualus. Šią problemą teks spręsti panašiai, kaip išspręstos plastiko taros problemos.

Nuo pradinio atradimo aštuntajame dešimtmetyje iki Nobelio premijos įteikimo 2019 m. ličio jonų baterijų naudojimas išaugo eksponentiškai dėl teikiamos galios ir patogumo. Jų gamyba ir šalinimas vis dažniau tampa aplinkosaugos problema. Deja, bet dauguma išmetamų ličio baterijų galiausiai patenka į sąvartynus arba yra kaupiamos namuose. Tai labai pavojinga, nes gaisrai gali kilti ir namuose.

Ličio baterijos yra sudėtingos struktūros, susidedančios iš vieno–penkių įprastų katodų, anodo, elektrolito, separatoriaus ir srovės rinktuvų kartu su pakuotės komponentais. Padidėjusią ličio jonų baterijų paklausą rinkoje daugiausia galima atsekti dėl didelio šios baterijos chemijos „energijos tankio“. Energijos tankis reiškia energijos kiekį, kurį sistema kaupia tam tikroje erdvėje.

Reikėtų perdirbti

Ličio baterijos gali būti mažesnės ir lengvesnės nei kitų tipų baterijos, bet sukaupti tokį pat energijos kiekį. Dėl šios miniatiūrizacijos vartotojas sparčiai pradėjo naudoti mažesnius nešiojamus ir belaidžius gaminius. Ličio jonų baterijos yra gaminamos iš tokių medžiagų kaip kobaltas, grafitas ir litis, kurios laikomos svarbiais mineralais. Kai šios baterijos išmetamos į šiukšliadėžę, mes prarandame šiuos svarbiausius išteklius, nes jos turi būti perdirbamos.

Vienkartinės, neįkraunamos baterijos – pagamintos iš ličio metalo ir dažniausiai naudojamos gaminiuose, tokiuose kaip fotoaparatai, laikrodžiai, nuotolinio valdymo pultai, delniniai žaidimai ir dūmų detektoriai. Šias baterijas gali būti sunku atskirti nuo įprastų šarminių baterijų dydžių, tačiau jos taip pat gali turėti specialių formų (pavyzdžiui, mygtukų arba monetų baterijų), skirtų konkrečiai įrangai, pavyzdžiui, kai kurių tipų fotoaparatams: ant baterijos ieškokite žodžio „litis“, kad būtų lengviau juos atpažinti. Baterijas draudžiama išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, nes jose gali būti pavojingų cheminių medžiagų, metalų, pavyzdžiui, sieros rūgšties, kadmio, ličio ar švino, kurie gali užteršti kitas atliekas ar dirvožemį, vandenis. Taip pat į mišrių komunalinių atliekų konteinerį išmestos baterijos ar įkraunamieji elementai gali tapti gaisro priežastimi.

Įkraunamieji ličio polimerų elementai (ličio jonų, ličio jonų elementai) – dažniausiai naudojami mobiliuosiuose telefonuose, elektriniuose įrankiuose, skaitmeniniuose fotoaparatuose, nešiojamuosiuose kompiuteriuose, vaikiškuose žaisluose, elektroninėse cigaretėse, mažuose ir dideliuose prietaisuose, planšetiniuose kompiuteriuose ir elektroninėse skaityklėse, belaidėse ausinėse, rankiniuose elektriniuose įrankiuose, mažuose ir dideliuose prietaisuose, elektrinėse transporto priemonėse ir elektros energijos kaupimo sistemose. Kai kurias ličio jonų baterijas galima lengvai išimti iš jų maitinamų gaminių, o kitų – ne. Ličio jonų (Li-ion) baterijos naudojamos daugelyje gaminių. Jeigu pasibaigus tarnavimo laikui jie tvarkomi netinkamai, gali pakenkti žmonių sveikatai arba aplinkai. Elementus draudžiama išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Net ir smulkiuose elektronikos įrenginiuose yra daug pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, gali būti kadmio, švino, freono, arseno, gyvsidabrio ir kitų medžiagų, kurios, patekusios į aplinką, gali užteršti dirvožemį ir vandenis, pakenkti įvairioms ekosistemoms, žmonių sveikatai. O tinkamai rūšiuojant elektroniką pavojingas medžiagas galima nukenksminti, tinkamas perdirbimui – vėliau panaudoti iš naujo.

Pavojingos atliekos

Kai jas išmetame, dauguma šiandien naudojamų ličio jonų (antrinių baterijų) ir ličio pirminių baterijų gali būti pavojingos atliekos dėl užsiliepsnojimo ir reaktyvumo (D001 ir D003). Todėl ličio jonų baterijas arba tas, kurios yra elektroniniuose prietaisuose, reikia surinkti į specialius konteinerius, toliau atiduoti perdirbti sertifikuotiems baterijų elektronikos perdirbėjams, kurie priima baterijas, jokiu būdu neišmesti į komunalinių atliekų dėžes. Ličio jonų baterijų ir prietaisų, kuriuose yra šios baterijos, negalima mesti į buitinių atliekų konteinerius ar šiukšlių dėžes. Kad išvengtumėte gaisro, užklijuokite akumuliatoriaus gnybtus ir (arba) įdėkite ličio jonų baterijas į atskirus plastikinius maišelius.

Ličio bateriją ar elektroninį prietaisą, kuriame yra baterija, išmetus į šiukšliadėžę arba į komunalinių atliekų konteinerį kartu su tokiomis medžiagomis kaip plastikas, popierius ar stiklas, baterija gali būti sugadinta arba sutraiškyta transportuojant arba nuo perdirbimo ir rūšiavimo įrangos, ir tai gali sukelti gaisrą. Pažeisti, sugedę ličio akumuliatoriai, įskaitant tuos, kurie buvo netinkamai naudojami, gali daug lengviau užsidegti transportuojant nei sveiki ličio akumuliatoriai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Imigrantų amaras

Palaida bala valstybėje, valdžioje lepšiai ir nuliniai.
2
0
Visi komentarai (1)

Daugiau naujienų