Ar mums užteks šią vasarą, per karščius, geriamojo vandens? Kalbėjo geologijos tarnybos vyriausioji specialistė Jurga Arustienė.

– Viešai vandens tikrai nepritrūksim. Dažniausiai skundžiamasi vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje, kad išdžiūsta upės paviršinio vandens telkiniai ir išdžiūsta šuliniai. Seklesni šuliniai kiekvienais metais išdžiūsta ir ten vandens trūksta. Viešai tiekiamo neturėtumėm pritrūkti.

– Turime daug vandens?

– Turime tikrai nemažai. Tiek, kad tas požeminis vanduo pasiskirstęs, tai nėra kaip ežeras. Ten – įvairūs sluoksniai. Vieni vandeningi, kiti mažiau vandeningi, kiti visai nelaidūs. Turime sudėtingą sistemą – Vilnius geria vieną vandenį, Klaipėda kitą, o Biržai trečią.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kur to vandens daugiausiai ir kur jo trūksta labiausiai?

– Daugiausiai vandens vadinamuose upių slėniuose, kur turim didžiules storymes smėlingų nuogulų, kur gali daug vandens susikaupti.

– Kuriuose kraštuose didžiausios storymės smėlingų nuogulų?

– Vilnius, Kaunas ir visi didieji miestai naudoja vadinamas prie krantinės vandenvietes, nes reikia daug vandens. Nemažai paima ir kiti dideli miestai, pavyzdžiui, Panevėžys – daugiau nei dešimt kubinių metrų per parą. Didelės vandenvietės ir sluoksniai visiškai aprūpina miestą geriamuoju vandeniu.

– Kuriuose kraštuose labiausiai vandens trūksta?

– Šiaurės Vidurio Lietuva – iki Suvalkijos nusitiesianti zona. Vandeningų sluoksnių nėra daug arba vandens paėmimą riboja vandens kokybė. Dėl gamtinių sąlygų Suvalkijos krašte yra vandenyje cloridų, Šiaurės Vidurio Lietuvoje – sulfatų. Tai nėra toksiniai ar kenkiantys sveikatai junginiai, tačiau jie gadina vandens kokybę.

– Kuriuose kraštuose geriamojo vandens daugiausiai suvartojama?

– Daugiausiai paimama ten, kur – didžiausi miestai. Didžiausios septynios vandenvietės, paimančios daugiau nei dešimt tūkstančių kubinių metrų, yra dvi Vilniuje, dvi Kaune, dvi Klaipėdoje ir viena Panevėžyje. Ten 20 proc. didžiausių vandenviečių viso vandens.

– Vandens kokybė labai skiriasi Lietuvos kraštuose?

– Iš principo visas viešai tiekiamas vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės standartus ir vandens tiekėjas turi pasirūpinti, kad vanduo turi būti toks, koks jis privalo būti. Gamtinėse sąlygose taip yra, kad Lietuvos požeminiame vandenyje nemažai geležies, mangano, kuriuos reikia šalinti. Yra sulfatų, chloridų kai kuriose zonose. Turim tam tikrų anomalijų, kur yra šiek tiek toksinių junginių. Šiaurės Vakarų Lietuvoje yra fluoridų anomalijų, jas reikia atidžiai žiūrėti, kad vandenį vartotojas gautų tinkamą. Taip pat prieš kelerius metus paaiškėjo, kad yra natūralaus arseno požeminiame vandenyje. Čia labiau aktualu individualių gręžinių naudotojams, mažose vandenvietėse. Didesnėse problemos nematome, bet yra tokių vietovių, kuriose arseno daugokai.

– Kada daugiausiai lietuviai suvartoja vandens? Kokiu metų laiku?

– Ganėtinai tolygiai pasiskirto požeminio vandens naudojimas. Kurortiniuose miestuose pastebime didesnį panaudojimą. Iš viešai tiekiamo vandens, kuris turi savo kainą – nėra apskaičiuojama. Nežinom.

– Gal pasikeis Lietuvoje klodai? Gal jie išseks?

– Klodai neturėtų išsekti, bet vandens naudojimas turi būti atsakingas. Reikia pasižiūrėti, kiek ir kokioje vietovėje galima saugiai paimti, kad būtų ne tik žmogui, bet ir kitoms ekosistemoms. Tam, kad nesugadintumėm požeminio vandens kokybės. Bendra prognozė, kad vandens neturėtumėme pritrūkti. Vandens tiekimo ūkis ir žmonės įsirengę savo gręžinius turėtų pasižiūrėti, ar užtenka paties gręžinio pajėgumų pateikti vandens kiekį, kurio reikia. Dabar labai plečiasi priemiesčiai, daug individualių namų ir gali būt, kad prie to vieno gręžinio prisijungia daug vartotojų, tada gali trūkti.